Šviesiam fonui

Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant akcijomis. Probleminiai aspektai ir ypatumai. (Ištrauka iš Dominyko Vanharos monografijos “Viešoji prekyba akcijomis. Teisinio reglamentavimo ypatumai ir problemos”)

Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija. Probleminiai aspektai ir ypatumai

Kaip ir draudimas manipuliuoti rinka, draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant biržoje atsirado sąlyginai nesenai. Pirmą kartą draudimas naudotis viešai neatskleista informacija atsirado Europoje, Prancūzijos teisėje, 1967 m. Tuo tarpų daugumoje kitų Europos šalių šis draudimas atsirado tik 1989 m. priėmus Europos Tarybos direktyvą EEC/89/842. Pabrėžtina ir tai, kad ši direktyvą numatė viso labo minimalius standartus valstybėms narėms dėl uždraudimo pasinaudojant viešai neatskleista informacija. Šios direktyvos priambulėje viso labo buvo pabrėžta būtinybė šalims narėms savo nacionaliniuose teisės aktuose užtikrinti sklandžią ir sąžiningą prekybą akcijų biržoje.

Įdomu paminėti, kad viena iš paskutiniųjų šalių, savo nacionalinėje teisėje įtvirtinusi draudimą naudotis neviešai atskleista informacija, buvo Vokietija, tą padariusi tik 1994 m.[1]

Ilgą laiką draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant akcijomis buvo suprantamas kaip sandoriai dėl akcijų ar kitų vertybinių popierių, kurie būdavo atliekami asmenų, kurie dėl savo užimamų pareigų turėdavo galimybę sužinoti tam tikros svarbios informacijos apie emitentą, galinčios turėti įtakos emitento išleistų akcijų vertei.[2] Dėl šios priežasties anglų teisėje pasinaudojimas viešai neatskleista informacija yra vadinamas terminu insider dealing. Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija ir kitiems asmenims, ne tik tiems, kurie ją sužinojo dėl savo užimamų pareigų, o kitokiu būdu, buvo priimtas šiek tiek vėliau.

Dabar draudimą naudotis viešai neatskleista informaciją Europos Sąjungos lygmeniu nustato 2003 m. priimta direktyva dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka).[3] Šios direktyvos 1(1) straipsnis numato apibrėžimą, kad viešai neatskleista informacija – tai viešai nepaskelbta tiksli informacija, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su vienu ar daugiau finansinių priemonių emitentų arba su viena ar daugiau finansinių priemonių, kurios viešas paskelbimas gali turėti didelės įtakos tų finansinių priemonių kainai arba susijusių išvestinių finansinių priemonių kainai. Kaip savo jurisprudencijoje yra pasisakęs Europos Teisingumo Teismas, tam, kad tam tikrą informaciją būtų galima laikyti „viešai neatskleista informacija“, ji turi atitikti keletą sąlygų – ji turi būti viešai nepaskelbta, tiksli, susijusi su vertybinių popierių emitentu ar su vertybiniais popieriais ir jos viešas paskelbimas turi gerokai paveikti minėtų vertybinių popierių kainą.[4] Direktyvos 2(1) straipsnyje numatytas draudimas, kad valstybės narės draudžia bet kuriam antroje pastraipoje nurodytam asmeniui, kuris žino viešai neatskleistą informaciją, panaudoti tą informaciją savo sąskaita ar trečiosios šalies sąskaita, tiesiogiai ar netiesiogiai įsigyjant ar parduodant finansines priemones, kurias ta informacija liečia.[5]

Draudimo naudotis viešai neatskleista informacija praktiniai ypatumai bei problemos

Kaip ir draudimas manipuliuoti rinka, taip ir draudimas naudotis viešai neatskleista informacija sudaro draudimo piktnaudžiauti rinka teisinį institutą. Tačiau, derėtų pažymėti, kad draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant akcijomis suponuoja netgi daugiau problemų, nei manipuliavimas rinka. Egzistuoja nemažai teisės teoretikų, palaikančių poziciją, kad pasinaudojimas viešai neatskleista informacija nesukelia žalingų pasekmių ir neturėtų būti baudžiamas. Kadangi šis viešosios akcijų prekybos teisinio reglamentavimo aspektas, autoriaus nuomone, suponuoja pakankamai daug teorinių ir praktinių problemų, draudimo naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant akcijomis teisinis aspektas bus išsamiau išnagrinėtas šiame skyriuje

Pažymėtina, kad pasinaudojimas viešai neatskleista informacija viešojoje akcijų prekyboje laikomas pavojingu ta apimtimi, kad jis pažeidžia visų investuotojų lygiateisiškumą, kuomet vienas investuotojas, pavyzdžiui, dėl savo užimamų pareigų emitento organizacijoje, gali sužinoti tam tikrą svarbią informaciją apie emitentą, kuri gali turėti svarbios reikšmės akcijų kainai, bei, pasinaudodamas šia informacija ir priėmęs atitinkamus investicinius sprendimus dėl šio emitento akcijų pirkimo ar pardavimo, gali nesąžiningai praturtėti kitų investuotojų, neturėjusių galimybės šios informacijos sužinoti anksčiau, sąskaita. Kaip yra išaiškinęs Europos Teisingumo Teismas, draudimo naudotis viešai neatskleista informacija siekiamas tikslas yra užtikrinti akcijų biržos sandorio šalių lygybę, vengiant, kad viena iš jų žinotų viešai neatskleistą informaciją ir dėl to būtų palankesnėje padėtyje, palyginti su kitais investuotojais, bei iš to gautų naudos, padarydama žalą jos nežinančiam asmeniui.[6]

Autoriaus nuomone, viena didžiausių problemų, susijusių su pasinaudojimo viešai neatskleista informacija prekiaujant akcijomis yra ta, kad šio teisinio instituto reglamentavimas, manytina, yra pakankamai neapibrėžtas, kadangi daugeliu atveju, nėra iki galo aišku, kada ir kokiais atvejais bus laikoma, kad asmuo žinojo viešai neatskleistą informaciją apie emitentą, ar ta informacija yra turinti ar galinti turėti įtakos akcijų kainai biržoje, bei kokiais atvejais pasinaudojimas viešai neatskleista informacija prekiaujant akcijomis bus laikomu teisėtu. Taigi, konstatavus, jog šiandieninėje teisės sistemoje draudimas naudotis viešai neatskleista informacija yra pakankamai neapibrėžtas, būtina pažymėti, kad toks neapibrėžtumas kelia ar gali kelti pakankamai didelių teisinių problemų. Atkreiptinas dėmesys, kad toks neapibrėžtumas viešąją akcijų prekybą prižiūrinčioms institucijoms taip pat suteikia pernelyg daug teisių nuspręsti, kada buvo pasinaudota viešai neatskleista informacija, ar pradėti dėl to tyrimą bei nuspręsti, kokie rimti kaltinimai gali būti pateikti.[7]

Dar vienas iš šios doktrinos, draudžiančios naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant akcijomis, probleminių apsektų yra tas, kad nėra aišku, kaip turėtų būti traktuojami sandoriai, atliekami pasinaudojant viešai neatskleista informacija tam tikros įmonių grupės viduje, kai ir akcijų pirkėjas, ir pardavėjas žino šią viešai neatskleistą informaciją. Europos Teisingumo Teismas šiuo atveju pateikė savo išaiškinimą, kuriame išaiškino, kad kuomet visos sandorio šalys žino tą pačią informaciją, jos yra vienodoje padėtyje ir informacija jiems nebėra viešai neatskleista vykdant grupės viduje priimtą sprendimą. Šiomis aplinkybėmis, kadangi nė vienas iš jų negauna naudos, palyginti su kitais, tarp grupės narių įvykdyti sandoriai pasinaudojant tokia informacija nėra pasinaudojimas viešai neatskleista informacijos žinant visus faktus.[8] Vadovaujantis šiuo Europos Teisingumo Teismo išaiškinimu, už pasinaudojimą viešai neatskleista informacija asmuo nebus baudžiamas tuo atveju, jei sandoris dėl akcijų pirkimo – pardavimo buvo atliktas pasinaudojant viešai neatskleista informacija ir jis buvo atliktas įmonių grupės viduje ir / arba tiek akcijų pirkėjas, tiek akcijų pardavėjas abu žinojo šią viešai neatskleistą informaciją.

Europos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje yra numatyta dar viena labai svarbi išimtis, kuomet asmenims, žinantiems tam tikrą viešai neatskleistą informaciją apie emitentą ar apie jo išleistas akcijas, nebus taikomas draudimas pasinaudoti šia informacija perkant ar parduodant akcijas. Europos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad rekomendacija imtis tam tikrų priemonių, grindžiama tik atitinkamos srities ekspertize, negali būti laikoma atitinkančia „viešai neatskleistos informacijos“ sąlygas. Taigi, ekspertų rekomendacijos, grindžiamos atliktos tam tikros srities ekspertize, nėra ta viešai neatskleista informacija, kuria yra draudžiama naudotis perkant ar parduodant vertybinius popierius.[9]

Atkreiptinas dėmesys, kad draudimo naudotis viešai neatskleista informacija instituto vystymosi pradžioje Europos Teisingumo Teismo generalinis advokatas Poiares Maduro pateikė savo išvadą byloje C-384/02, jog tam tikros įmonės profesinės sąjungos nariai, o konkrečiai šių profesinių sąjungų valdymo organai turi teisę sužinoti viešai neatskleistą informaciją apie emitentą, kadangi, šio generalinio advokato nuomone, darbuotojai turi teisę sužinoti svarbią informaciją apie įmonę, kurioje jie dirba.[10] Išreiškiant visą pagarbą šiai Generalinio advokato nuomonei, vis dėlto negalima sutikti su šia pozicija, kadangi, autoriaus nuomone, didesnis skaičius asmenų, žinančių viešai neatskleistą informaciją, suponuoja vis didesnę riziką, kad šia, viešai neatskleista informacija, pasinaudos koks nors nesąžiningas asmuo, taip padarydamas žalą likusių emitento akcininkų teisėms. Vis dėlto, pažymėtina, kad Europos Teisingumo Teismas tik iš dalies sutiko su šia Generalinio advokato išvada, pažymėjęs, kad tokia informacija gali būti atskleista tik darbuotojų atstovui įmonės valdyboje, kurios jis jokiais būdais negali atskleisti nei profesinės sąjungos pirmininkui, nei kuriam kitam profesinės sąjungos nariui.[11]

Paminėtina, kad Europos Teisingumo Teismo praktikoje suformuota nuostata, kad draudimas naudotis viešai neatskleista informacija nesuponuoja fakto, kad investuotojas, priimdamas investicinius sprendimus dėl tam tikro emitento akcijų pirkimo ar pardavimo, privalo būti pilnai susipažinęs su faktais, sudarančiais viešai neatskleistą informaciją (angl. with full knowledge of the facts), pakanka tik to, kad asmuo žinotų tokį informacijos lygį, kuris, jei būtų žinomas viešai, turėtų poveikį tam tikros akcijos kainai.[12] Ši ETT suformuota nuostata, autoriaus nuomone, kelia dar daugiau problemų, kadangi iš tokio Europos Teisingumo Teismo teiginio yra visiškai nebeaišku, kokio viešai neatskleistos informacijos lygio žinojimas bei pasinaudojimas ja bus laikoma neteisėtu.

ETT jurisprudencijoje taip pat užfiksuota, kad konstatavimui, ar buvo pasinaudota viešai neatskleista informacija prekiaujant akcijomis, neturi prasmės šia informacija pasinaudojusio asmens motyvai, kurie gali būti patys įvairiausi, įskaitant spekuliacinius motyvus, siekimą padaryti nusikalstamą veiką ar tiesiog aplaidumą.[13] Iš dalies galima sutikti su šia Europos Teisingumo Teismo išsakyta nuomone, kadangi, autoriaus nuomone, žalą viešajai akcijų prekybai kelia vien jau pats viešai neatskleistos informacijos panaudojimo faktas, kuomet šia informacija yra pasinaudojama prekiaujant akcijomis. Vis dėlto, į asmens motyvus derėtų atsižvelgti tuomet, kai yra sprendžiamas asmens, pasinaudojusio viešai neatskleista informacija, atsakomybės klausimas, t.y. sprendžiama dėl asmeniui skirtinos bausmės dydžio.

Akcentuotina, kad vienas iš svarbiausių momentų pasinaudojimo viešai neatskleista informacija teisinio reglamentavimo probleminių aspektų yra nustatyti, ar tam tikra informacija, galinti turėti esminės įtakos akcijų kainai, yra vieša ar ne. Pažymėtina, kad bent jau Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra užfiksuota, kad informacija laikoma viešai neatskleista tol, kol ji nėra paskelbta Vertybinių popierių įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka.[14] Šio autoriaus nuomone, tai yra gana abejotina Lietuvos teismo pozicija. Šiai autoriaus pozicijai pritaria ir daugiau teisės mokslininkų, kurie laikosi nuostatos, kad tokia informacija, kurią galima sužinoti iš bent vieno viešojo informacijos šaltinio, nebeturėtų būti traktuojama kaip nevieša informacija, nepaisant to fakto, kad abi sandorio dėl akcijų pirkimo – pardavimo šalys gali turėti nevienodus priėjimus prie šios informacijos ir dėl šios priežasties gali būti nevienodai informuotos apie šią akcijų kainai reikšmingą informaciją.[15]

Įdomu tai, kad Airijos Respublikos teisėje, konkrečiai 1990 Įmonių įstatyme[16], yra netgi numatytas konkretus terminas, kuriuo vadovaujantis asmuo bus laikomas susijęs su emitentu bei kuriuo remiantis asmeniui bus draudžiama naudotis viešai neatskleista informacija, susijusia su emitentu. Kaip yra pažymėta Airijos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje: „Negali būti teisėta asmeniui, kuris yra arba per paskutinius 6 mėnesius buvo susijęs su emitentu, atlikti bet kokius pirkimo – pardavimo veiksmus šio emitento akcijomis, jei, dėl jo buvimo susijusiu su šiuo emitentu, asmuo disponuoja arba gali disponuoti informacija, kuri nėra viešai atskleista, o jei ji būtų atskleista, turėtų neabejotinos įtakos akcijų kainai“.[17] Atsižvelgiant į šį Airijos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, kyla pagrįstas klausimas, kokiu motyvu vadovaujantis gerb. teismas padarė išvadą, kad būtent 6 mėnesių terminas yra taikomas asmeniui draudžiant sudaryti akcijomis pasinaudojant ta viešai neatskleista informacija, kurią asmuo sužinojo būdamas susijęs su emitentu. Šešių mėnesių terminas, kuris skaičiuojamas nuo to, kai asmuo jau nebėra laikomas susijusiu su emitentu, yra tikrai per ilgas. Jei minėtą šešių mėnesių terminą laikytume pagrįstu, tuomet autoriui kyla klausimas dėl emitento pareigos viešai paskelbti apie visą informaciją, kuri turi ar gali turėti įtakos emitento akcijų kainai biržoje. Jei emitentui bus leidžiama ilgiau kaip šešis mėnesius viešai nepaskelbti informacijos, kuri turi ar gali turėti reikšmės emitento akcijų kainai biržoje, tai gali tikrai padidinti riziką, kad viešai neatskleista informacija pateks asmenims, ketinantiems nesąžiningai ja pasinaudoti. Manau, kad akivaizdu, jog kuo ilgesnį laiko tarpą bus delsiama paskelbti šią informaciją viešai, tuo kyla didesnis pavojus, kad šia informacija vienu ar kitu būdu sužinos bei pasinaudos nesąžiningi asmenys, siekdami naudos sau, kas paverstų visą teisinį reglamentavimą dėl draudimo naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant akcijomis, nepasiekusiu savo tikslo. Vis dėlto, nepaisant šios išsakytos kritikos, šio darbo autoriaus nuomone, Airijos įstatymų leidėjo numatytas šešių mėnesių terminas suteikia teisinio apibrėžtumo, kurio taip trūksta draudimo naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant akcijomis teisiniam reglamentavimui, todėl yra pakankamai sveikintinas, tačiau manytina, kad šis terminas turėtų būti sutrumpintas iki vieno ar dviejų mėnesių.

Jungtinės Karalystės teismų praktikoje yra įvestas taip vadinamas asmens pasinaudojimo viešai neatskleista informacija testas, pagal kurį bus laikoma, kad asmuo pasinaudojo viešai neatskleista informacija, jei asmuo atlieka investicinius veiksmus akcijomis, kuriems yra taikoma piktnaudžiavimo rinka direktyva, jei asmens elgesys rinkoje yra paremtas informacija, kuri nėra laisvai prieinama rinkoje, tačiau jei ji būtų laisvai prieinama rinkoje, neabejotinai turėtų įtakos šio emitento akcijų kainai, taip pat jei asmuo yra reguliarus investuotojas rinkoje bei supranta, koks elgesys rinkoje yra teisėtas bei supranta ar turi suprasti, kad jis šį elgesį pažeidžia.[18] Pažymėtina, kad tam, kad asmuo būtų apkaltintas kaip pasinaudojęs viešai neatskleista informacija, būtina, kad būtų išpildytos visos šios trys sąlygos. Tačiau, manytina, kad atsakymas, ar bent jau kai kurios iš šių sąlygų yra išpildytos, yra pakankamai problematiškas. Kaip vieną iš šios problematikos pavyzdžių, autorius galėtų pateikti tą faktą, kad praktikoje labai dažnai yra itin sunku nuspręsti, kokia informacija gali būti laikoma turinčią įtakos akcijų kainai. Tai priklauso ir nuo daugelio kitų sąlygų, pavyzdžiui, rinkos tendencijų, bendros šalies ekonominės padėties, akcijų pirkėjų ar pardavėjų aktyvumo ir t.t., todėl, manytina, kad labai dažnai įrodyti, ar tam tikra viešai neatskleista informacija gali turėti įtakos tam tikro emitento akcijų kainai, yra ne tik sunku, tačiau labai dažnai netgi neįmanoma.

Dar daugiau neaiškumo į draudimo naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant akcijomis įnešė 2001 m. gegužės 3 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje Nr. C-28/99, kurioje, atsižvelgdamas į Belgijos Vyriausybės pastabas, kad, visais atvejais uždraudus naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant akcijomis, holdingo kompanijos negalės tinkamai valdyti savo dukterinių įmonių, kadangi holdingo kompanijos, dėl savo teisinės ir ekonominės prigimties, disponuoja viešai neatskleista informacija apie savo dukterines kompanijas, ETT pažymėjo, kad tiems subjektams, kurie yra kur kas jautresni draudimui naudotis viešai neatskleista informacija, šalių narių teismai turėtų atsisakyti taikyti Direktyvoje 89/592 numatytą draudimą naudotis viešai neatskleista informacija lyginant su tais subjektais, kuriems šis draudimas paprastai būtų taikomas.[19] Susipažinus su šia ETT pozicija, autoriui kilo daugiau klausimų, nei atsakymų. Visų pirma, kas yra tie subjektai, kurie yra kur kas jautresni draudimui naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant akcijomis? Ar tai būtų Belgijos Vyriausybės minėtos holdingo kompanijos, ar šių subjektų ratas, kuriems būtų taikoma ši ETT nurodyta išimtis, yra platesnis? Jei tai būtų holdingo kompanijos, tai kuo remiantis joms būtų suteiktos tokios išimtinės teisės nepaisyti draudimo naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant akcijomis, lyginant su kitais subjektais? Autoriui kyla pagrįstų nuogastavimų, kad suteikus holdingo kompanijoms teisę nepaisyti draudimo naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant akcijomis, būtų pažeisti paties draudimo naudotis viešai neatskleista informacija tikslai, t.y. užtikrinti visų investuotojų lygias teises, kuomet vienas investuotojas, disponuojantis viešai neatskleista informacija apie emitentą, kuri gali turėti įtakos emitento išleistų akcijų kainai, nepraturtėtų kito, tokios informacijos nežinančio investuotojo, sąskaita. Taip pat manytina, kad tokia ETT pozicija dar labiau sustiprina vieną iš draudimo naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant akcijomis labiausiai problematinių aspektų, t.y. teisinio tikrumo aspektą.

Lietuvos Respublikoje draudimą naudotis viešai neatskleista informacija šiandien reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymas[20], o konkrečiai jo 62 str. 1 d., kuri numato, kad asmenims, kurie viešai neatskleistą informaciją turi dėl to, kad yra emitento administracijos darbuotojai, valdymo ar priežiūros organų nariai ar tokia informacija jiems yra prieinama dėl jų tarnybinės padėties, profesijos, pareigų arba dėl buvimo emitento akcininku, ar dėl to, kad ją gavo nusikalstamu būdu, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai bandyti sudaryti ar sudaryti savo ar trečiojo asmens sąskaita sandorius dėl finansinių priemonių, su kuriomis informacija susijusi, kol ji bus viešai atskleista. Jeigu nurodytas asmuo yra juridinis asmuo, atitinkamas draudimas taip pat taikomas fiziniams asmenims, dalyvaujantiems priimant sprendimus dėl sandorių to juridinio asmens sąskaita sudarymo.

Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Vertybinių popierių komisija savo 2008-07-17 sprendimu Nr. 13K-6 „Viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo užtikrinimo ir atskleidimo taisyklių taikymo gairės“ numatė tokius viešai neatskleistą informaciją apibudinančius požymius: „ši informacija turi būti tiksli, tokios informacijos atskleidimas gali turėti didelę įtaką finansinių priemonių, su kuriomis ji yra susijusi, kainai ir informacija neturi būti viešai atskleista“.[21]

Pažymėtina, kad Vertybinių popierių komisija savo 2009 m. vasario 11 d. nutarime 1K-1 yra numačiusi formas, kuriomis asmenų pasinaudojimas viešai neatskleista informacija gali pasireikšti:

  1. kliento pateiktas pavedimas arba investavimo elgsena reikšmingai skiriasi nuo ankstesnės jo elgsenos (pasirinktomis finansinėmis priemonėmis, investavimo mastu, pavedimo dydžiu ir pan.);
  2. klientas prašo nedelsiant įvykdyti konkretų pavedimą nepaisant kainos, kuria jis būtų vykdomas. Pavedimas pirkti arba parduoti finansines priemones rinkos kaina savaime nėra laikomas atitinkančiu pasinaudojimo viešai neatskleista informacija pasireiškimo formą;
  3. suaktyvėjusi pagrindinių akcininkų, vadovų ar kitų asmenų prekyba finansinėmis priemonėmis prieš esminio įvykio paskelbimą;
  4. neįprastai suaktyvėjusi prekyba finansinėmis priemonėmis prieš skelbiant su bendrove susijusią esminę informaciją, kuri gali tiesiogiai paveikti finansinių priemonių kainą, kai informacijos skelbimo data buvo iš anksto žinoma; suaktyvėjusi prekyba finansinėmis priemonėmis prieš skelbiant su bendrove susijusią esminę informaciją, kuri gali tiesiogiai paveikti finansinių priemonių kainą, kai informacijos skelbimo data nebuvo iš anksto žinoma. Pastebimai padidėjęs pavedimų dėl konkrečios finansinės priemonės skaičius, lemiantis neįprastus jos apyvartos ir kainos pokyčius prieš viešą informacijos apie finansines priemones paskelbimą.
  5. finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos darbuotojų savo sąskaita teikiami pavedimai ir sudaromi sandoriai, kurie vykdomi prieš pat įvykdant kliento sandorį arba prieš pat jam pateikiant pavedimą dėl tų pačių finansinių priemonių;[22]

Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas emitentas, kurio akcijomis yra viešai prekiaujama biržoje, Vertybinių popierių komisijai privalo pateikti sąrašą visų asmenų, kurie turi teisę sužinoti viešai neatskleistą informaciją apie emitentą. Vertybinių popierių komisija pateikia nebaigtinį sąrašą asmenų, galinčių žinoti viešai neatskleistą informaciją apie emitentą. Tokie asmenys yra:

1.Valdybos nariai, stebėtojų tarybos nariai;

2.Darbuotojai, susiję su finansinės atskaitomybės rengimu, apskaitos vedimu, ekonominės analizės atlikimu, strateginių tikslų nustatymu ir jų įgyvendinimu, rinkodaros strategijos parengimu ir jos įgyvendinimu;

3.Struktūrinių ir teritorinių padalinių vadovai ir juos pavaduojantys asmenys;

4.Kitų padalinių vadovai ir juos pavaduojantys asmenys.[23]

Pažymėtina, kad tai nėra baigtinis sąrašas asmenų, galinčių žinoti viešai neatskleistą informaciją. Taip pat Vertybinių popierių komisijai turėtų būti pateikiama informacija apie bendrovių, teikiančių tam tikras paslaugas emitentui, darbuotojus, konkrečiai advokatus, patarėjus teisės klausimais, konsultantus naujų emisijų platinimo klausimais, auditorius ir kitus audito grupės narius, taip pat kitus asmenis, galinčius žinoti viešai neatskleistą informaciją. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, įtrauktas į sąrašą asmenų, galinčių žinoti apie viešai neatskleistą informaciją, turėtų būti apie tai informuotas. Tokį asmenį taip pat patartina supažindinti su Finansinių priemonių rinkų įstatymo 62 straipsnio, įtvirtinančio draudimą naudotis viešai neatskleista informacija, nuostatomis –– rekomenduojama parengti atmintinę ir pateikti ją pasirašyti.[24] Šis Vertybinių popierių komisijos nutarimas yra tikrai sveikintinas, kadangi jis iš dalies išsprendė pasinaudojimo viešai neatskleista informacija teisinio neapibrėžtumo problemą. Tačiau vis dėlto pažymėtina, kad šis Vertybinių popierių nutarimas nėra lygiavertis įstatymui, todėl vis dėlto nėra aišku, kaip į šį Vertybinių popierių komisijos nutarimą atsižvelgs teismai, taikydami draudimo naudotis viešai neatskleistos informacijos institutą.

Taigi, kaip matyti iš šiame skyriuje išdėstytų aplinkybių, draudimo naudotis viešai neatskleista informacija teisinis reglamentavimas yra iki galo neapibrėžtas, daugeliu atveju sukeliantis labai dideles abejones šį teisinį reglamentavimą taikyti bei jo laikytis privalančių subjektų tarpe. Sprendžiant šiame skyriuje išdėstytas problemas, autorius siūlytų įstatymų leidėjui: a) tiksliai apibrėžti, kokiems subjektams yra taikomas draudimas naudotis viešai neatskleista informacija, ir šią nuostatą įtvirtinti įstatymu; b) įtvirtinti konkrečios viešai neatskleistos informacijos tipus, kurie būtų laikomi galinčiais turėti įtakos akcijų kainai; c) nustatyti konkretų laiko tarpą, kuris, autoriaus manymų, neturėtų būti ilgesnis kaip 1 ar 2 mėnesiai nuo viešai neatskleistos informacijos paaiškėjimo šios pastraipos a punkte įvardintiems subjektams, kuriam pasibaigus, viešai neatskleista informacija būtų laikoma praradusi savo reikšmę ir už kurios pasinaudojimą nebebūtų baudžiama.

Draudimo naudotis viešai neatskleista informacija teisinio tikslingumo probleminiai aspektai

Nepaisant aukščiau išdėstyto draudimo naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant akcijomis instituto reikšmės, teisės doktrinoje egzistuoja įvairių nuomonių dėl draudimo naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant akcijomis tikslingumo, todėl šias teisės mokslininkų pozicijas derėtų aptarti atskirai

Visų pirma, užsienio teisės doktrinoje neretai pasitaiko nuomonių, kad pasinaudojimas viešai neatskleista informacija yra nusižengimas be nukentėjusiųjų (angl. victimless crime), už kurio padarymą neturėtų būti baudžiama, kadangi asmenys, nežinodami naujausios informacijos apie emitentą ir priimdami sprendimus teikti pavedimus pirkti ar parduoti akcijas, šias akcijas vis tiek būtų nusipirkę ar pardavė, nepaisant to, kad kas nors būtų iš jų tas akcijas nusipirkęs ar jiems pardavęs pasinaudodamas viešai neatskleista informacija. Tačiau, derėtų pažymėti, kad su tokia pozicija įvairių šalių teismų praktikoje nėra sutinkama. Pvz. Jungtinės Karalystės Finansinių paslaugų ir rinkos tribunolas savo jurisprudencijoje yra pasisakęs, kad negalima teigti, kad pasinaudojimas viešai neatskleista informacija yra nusikaltimas be aukų, nepaisant to, kad nukentėjusiuosius kartais yra labai sunku identifikuoti.[25] Pritardamas šiai teismo pozicijai, autorius norėtų pažymėti, kad pasinaudojimas viešai neatskleista informacija kelia grėsmę kur kas didesniam subjektų ratui, nei vien tie asmenys, kurie pardavė ar nusipirko akcijų iš asmens, kuris disponuoja tam tikra informacija, galinčią turėti įtakos akcijų kainai. Autorius pažymi, kad tokie veiksmai papildomai kelią grėsmę taip pat ir skaidriai bei sąžiningai viešajai akcijų prekybai, mažina investuotojų pasitikėjimą pačia viešąją akcijų prekyba, kas gali kelti pakankamai didelių grėsmių taip pat ir pagrįstam bei nuolatiniam akcijų kursų kilimui, todėl šis teisės doktrinos atstovų teiginys, kad pasinaudojimas viešai neatskleista informacija prekiaujant akcijomis nepadaro nieko nukentėjusiaisiais, yra laikytinas atmestinu.itių paslaugų ir rinkos tribunolas savo jursiprudencijoje k atliko,

Antras argumentas, pasisakantis už leidimą asmenims naudotis viešai neatskleista informacija perkant ar parduodant vertybinius popierius yra tas, kad naudojimasis viešai neatskleista informacija gali skatinti rinkos efektyvumą, informacijos apie emitentus sklidimo operatyvumą, prekybos akcijomis dinamiškumą.[26] Gal būt ir būtų galima iš dalies sutikti su šiuo teiginiu, kad leidimas naudotis viešai neatskleista informacija galėtų padaryti rinką efektyvesne, tačiau tik trumpuoju laikotarpiu, be to, tai galėtų sukelti pakankamai daug skaudžių ilgalaikių padarinių, kadangi toks rinkos efektyvumas sumažintų investuotojų pasitikėjimą pačia rinka, dėl ko labai tikėtina, kad nusivylę investuotojai ilgalaikėje perspektyvoje imtų rinktis kitas investavimo rūšis arba pradėtų prekiauti kitose,skaidresnėse rinkose.

Dar vieną argumentą, skatinant įteisinti naudojimosi nevieša informacija prekiaujant akcijomis, dar 1991 m. savo straipsnyje, publikuotame The Wall Sreet Journal yra išsakęs profesorius Richard Both: „Galiausiai, padarius pasinaudojimą viešai neatskleista informacija prekiaujant akcijomis neteisėtu, reiškia ne ką kitą, kaip tą faktą, kad pirmu lūžiu akcijos kainoje pasinaudos kas nors kitas, o ne asmuo, žinantis viešai neatskleistą informaciją“.[27] Iš dalies sutinkant su šiais išsakytais argumentais, gal būt ir galima teigti, kad pasinaudojimas viešai neatskleista informacija yra gal būt mažesnio pavojingumo nusižengimas nei manipuliavimas rinka, tačiau, norint užtikrinti iki galo skaidrią bei sąžiningą akcijų prekybą, tuo pačiu užtikrinant visų investuotojų lygiateisiškumą, būtina sudaryti visiems investuotojams vienodas sąlygas vienu metu susipažinti ir pasinaudoti visa informacija, liečiančia viešąją akcijų prekybą. Autorius taip pat pritartų pozicijai, kad nepaisant to, kad pasinaudojimas viešai neatskleista informacija kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, tame tarpe ir Lietuvoje, yra netgi pripažintinas kaip nusikalstama veika, vis dėlto derėtų pažymėti, kad tai būtų neproporcinga sankcija šį teisės pažeidimą padariusio asmens atžvilgiu, todėl, manytina, kad toks pažeidimas baudžiamosios atsakomybės neturėtų sukelti.


[1]ANDENAS, Mads; WOOLRIDGE Franch: European comparative company law“. 2009 m. s.l., Cambridge university press. Psl. 517.

[2] Ibid.

[3]2004-12-30, Numeris: 2003/6, CELEX numeris: 32003L0006.

[4] 2007 m. gegužės 10 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-391/04.

[5] 2003 m. sausio 28 d. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA 2003/6/EB dėl prekybos vertybiniais popieriais, pasinaudojant viešai neatskleista informacija, ir manipuliavimo rinka (piktnaudžiavimo rinka)

[6] 2007 m. gegužės 10 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-391/04

[7] HRUSKA, Sharon Brown; ZWIRB, Robert S. Legal clarity and regulatory discretion—exploring the law and economics of insider trading in derivatives markets”, Capital Markets Law Journal, Vol. 2, No. 3, Oxford University Press. Prieiga per internetą adresu: http://cmlj.oxfordjournals.org(žiūrėta 2010 vasario 25 d.). Psl. 252.

[8] 2007 m. gegužės 10 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-391/04.

[9] 2007 m. gegužės 10 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-391/04.

[10] 2004 gegužės25 d. Generalinio advokato Poiares Maduro išvada Europos Teisingumo Teismo byloje C-384/02;

[11] 2005 lapkričio 22 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-384/02 Grøngaard and Bang;

[12] 2009 m. gruodžio 23 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-45/08, Spector Photo Group NV, Chris Van Raemdonck v Commissie voor het Bank-, Financie- en Assurantiewezen (CBFA);

[13] 2009 m. gruodžio 23 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-45/08, Spector Photo Group NV, Chris Van Raemdonck v Commissie voor het Bank-, Financie- en Assurantiewezen (CBFA);

[14] 2009 m. kovo 2 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-21-171/2009.

[15]ANDENAS, Mads; WOOLRIDGE Franch: European comparative company law“. 2009 m. s.l., Cambridge university press. Psl 520.

[16] Companies Act 1990. Cituojama pagal 2005 m. gruodžio 21 d. Airijos Aukščiausiojo Teismo sprendimąbyloje Nr. 2002 1183P, FYFFES PLC v DCC PLC,S & L INVESTMENTS LIMITED,JAMES FLAVIN and LOTUS GREEN LIMITED

[17] 2005 m. gruodžio 21 d. Airijos Aukščiausiojo Teismo sprendimas byloje Nr. 2002 1183P, FYFFES PLC v DCC PLC,S & L INVESTMENTS LIMITED,JAMES FLAVIN and LOTUS GREEN LIMITED.

[18] 2005 m. kovo 9 d. Jungtinės Karalystės Finansinių paslaugų ir rinkų tribunolo sprendimas byloje Nr. UKFSM FSM013, Arif Mohammed v THE FINANCIAL SERVICES AUTHORITY

[19] 2001 m. gegužės 3 d. Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje C-28/99.

[20] Valstybės žinios, 2007, Nr. 17-627.

[21] 2008-07-17Vertybinių popierių komisijos sprendimas Nr. 13K-6 dėl „Viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo užtikrinimo ir atskleidimo taisyklių taikymo gairės“ patvirtinimo.

[22] 2009 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos nutarimu 1K-1 patvirtinti „Piktnaudžiavimo rinka pasireiškimo formų sąrašo ir pranešimų apie galimą piktnaudžiavimą rinka pateikimo vertybinių popierių komisijai tvarkos nuostatai.

[23] 2008-07-17Vertybinių popierių komisijos sprendimas Nr. 13K-6 „Viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo užtikrinimo ir atskleidimo taisyklių taikymo gairės“

[24] 2008-07-17Vertybinių popierių komisijos sprendimas Nr. 13K-6 „Viešai neatskleistos informacijos konfidencialumo užtikrinimo ir atskleidimo taisyklių taikymo gairės“

[25] 2006 m. gegužės 11 d. Jungtinės Karalystės Finansinių paslaugų ir rinkos tribunolo sprendimas byloje Nr.UKFSM FSM037, JAMES PARKER v THE FINANCIAL SERVICES AUTHORITY.

[26]ANDENAS, Mads; WOOLRIDGE Franch: European comparative company law“. 2009 m. s.l., Cambridge university press. Psl 518.

[27] Richard A. Booth, ‘Insider Trading, Better Markets’, Wall St J, 1991 liepos 28 d. Cituojama pagal: HRUSKA, Sharon Brown; ZWIRB, Robert S. Legal clarity and regulatory discretion—exploring the law and economics of insider trading in derivatives markets”, Capital Markets Law Journal, Vol. 2, No. 3, Oxford

——————————————

Nei šis straipsnis, nei bet kuri atskira šio straipsnio dalis nėra ir negali būti laikoma ar traktuojama kaip teisinė konsultacija. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@vanhara.lt arba telefonu +37060419315.

0 atsakymai

Komentuoti

Dalyvaukite diskusijoje.
Laukiame Jūsų komentaro!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Galite pasinaudoti šiais HTML atributais: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>