Finansų maklerio įmonės pareigos dėl investiciniams sprendimams priimti būtinos informacijos atskleidimo neprofesionaliems investuotojams, probleminiai aspektai.
Ištrauka (visas straipsnis bus publikuotas žurnalo “Investuok” 2012 m. spalio mėn. numeryje)
Šiuo straipsniu yra pradedamas straipsnių ciklas, kuriuo bus aptariamos finansų maklerio įmonės pagrindinės pareigos neprofesionaliųjų investuotojų atžvilgiu pagal Europos Sąjungos MiFID direktyvą ir Finansinių priemonių rinkų įstatymą. Šį straipsnių ciklą parašyti paskatino su nauju Europos Sąjungos teisiniu reglamentavimu, t.y. 2004 m. balandžio 21 d. priimta MiFID direktyva (2004/39/EC)[1], į Lietuvos teisinę sistemą Finansinių priemonių rinkų įstatymu[2] perkeltas kokybiškai naujas neprofesionaliųjų investuotojų teisių apsaugai skirtas teisinis reglamentavimas ir tuo pačiu praktikoje iškilusias problemas. Atsižvelgiant į tai, kad taikant neprofesionaliųjų investuotojų teisinę apsaugą praktikoje kyla visa eilė problemų, kurios neretai būna nulemtos neaiškaus neprofesionaliųjų investuotojų teisinės apsaugos institutų praktinio taikymo, o taip pat neretai ir neprofesionaliųjų investuotojų savo teisių nežinojimo, šia straipsnių serija bus siekiama atskleisti ir išnagrinėti pagrindines neprofesionaliųjų investuotojų teises.
Viena iš pagrindinių neprofesionaliųjų investuotojų teisių grupių yra teisė reikalauti, kad finansų rinkų tarpininkas arba kapitalo rinkų dalyvis (finansų maklerio įmonė (FMĮ) arba bankas) suteiktų informaciją apie finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas bei įspėjimą apie riziką. Ši teisė yra įtvirtinta Finansinių priemonių rinkų įstatymo (FRPĮ) 22 str. 4 d. 2 p. Būtent informacijos apie finansines priemones atskleidimu turi prasidėti bet koks investicinių paslaugų teikimas neprofesionaliems investuotojams.
Reikalavimo atskleisti informaciją apimtis ir taikymo ribos:
Remiantis FRPĮ 22 str. 4 d. nustatytu teisiniu reglamentavimu, finansų rinkų tarpininko pareigas dėl esminės investiciniams sprendimams priimti būtinos informacijos atskleidimo galima būtų sugrupuoti į keturias dalis:
- Finansų rinkų tarpininko pareiga pateikti informaciją apie įmonę ir jos teikiamas paslaugas;
- Pareiga pateikti informaciją apie finansines priemones ir siūlomą investavimo strategiją, įskaitant konsultacijas ir įspėjimą apie riziką, kuri būdinga tam tikroms investavimo strategijoms arba investicijoms į tam tikras finansines priemones;
- Pareiga pateikti informaciją apie klientų pavedimų vykdymo vietas;
- Pareiga pateikti informaciją apie pavedimo vykdymo išlaidas ir kitus mokėjimus.
Atsižvelgiant į šį reglamentavimą, praktikoje kyla nemenka problema, susijusi su reglamentuojamos informacijos atskleidimo ribų nustatymu. Ši problema ypač pasireiškia analizuojant reikalavimą finansų rinkų tarpininkui atskleisti su investicijomis susijusią riziką. Kaip jau minėta, investavimas yra labai rizikinga veikla, ir kliento pasirinktą investavimo strategiją gali veikti visa eilė rizikos veiksnių, kurių visų numatyti dar prieš sudarant investicinių paslaugų teikimo sutartį yra praktiškai neįmanoma. Kita vertus, kaip bus matyti iš toliau išdėstytų aplinkybių, rizikos atskleidimas turi būti pateikiamas aiškiai ir suprantamai ir kad toks informacijos pateikimas atitiktų investuotojo žinių lygį. Taigi, klientui pateikiamas rizikos aprašymas turi būti tiek suprantamas, tiek ir atskleidžiantis visą būdingą riziką. Tokio reikalavimo įgyvendinimas praktikoje gali būti itin komplikuotas, ypač įvertinant iš to kylančią riziką finansų rinkų tarpininkui, jei bus pripažinta, kad finansų rinkų tarpininkas netinkamai atskleidė riziką investuotojui. Pavyzdžiui, rizikos atskleidimo būdas bus arba per daug sudėtingas ir komplikuotas, t.y. nesuprantamas klientui, arba per mažai išsamus ir neatskleidžiantis tam tikros svarbios rizikos, kuri turėjo būti atskleista kaip atskiras rizikos veiksnys. Šią problemą didina tas faktas, kad kol kas nėra susiformavusios jokios teismų praktikos, kuria vadovaujantis būtų galima išskirti tam tikras taisykles, pagal kurias turėtų būti identifikuojamos reikalavimo atskleisti informaciją klientams apimtis.
Vis dėlto, net ir esant aukščiau aprašytai problemai, pastebėtina, kad kai kurie finansų rinkų tarpininkai praktikoje savo pareigas atskleisti investavimo riziką vykdo tikrai netinkamai. Toks netinkamas pareigos atskleisti investavimo riziką vykdymas pirmiausia pasireiškia tuo, kad finansų rinkų tarpininkas neidentifikuoja ir nei vieno būdingo rizikos veiksnio arba identifikuoja ir klientams atskleidžia vos vieną ar du rizikos veiksnius. Net ir labiausiai apibendrinant, būtų galima išskirti bent 7-8 pačius būdingiausius kiekvieną investavimo strategiją veikiančius rizikos veiksnius. Taigi, tinkamai neidentifikuojant ir klientams neatskleidžiant investavimo strategijų rizikų veiksnių, netekus galimybės tinkamai identifikuoti investavimo rizikos, nukenčia neprofesionaliųjų investuotojų teisės ir teisėti interesai. Maža to, toks netinkamas rizikos veiksnių identifikavimas kelia pakankamai didelę riziką patiems finansų rinkų tarpininkams ateityje sulaukti civilinių bylų dėl žalos, padarytos tinkamai neatskleidus investavimo rizikos neprofesionaliesiems investuotojams, atlyginimo. Šiuo metu tokių bylų Lietuvos teismuose jau yra ne viena ir toks bylinėjimasis, bent jau kol kas, vystosi finansų rinkų tarpininkams nepalankia linkme. Įvertinant tai, finansų rinkų tarpininkai turėtų dėti kur kas didesnes pastangas, kad būtų tinkamai įvykdytas reikalavimas dėl reglamentuojamos informacijos investuotojams atskleidimo.
Informacijos pateikimo laikas ir forma:
Siekiant nustatyti, ar finansų rinkų tarpininkas tinkamai įgyvendino savo pareigas atskleisti klientams informaciją apie finansines priemones, būtina taip pat nustatyti, ar finansų rinkų tarpininkas šią informaciją pateikė tinkama forma ir tinkamu laiku.
Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis šiame straipsnyje aptariamos informacijos pateikimo klientams laiką ir formą, yra Vertybinių popierių komisijos 2007 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 1K-22 patvirtintos Investicinių paslaugų teikimo ir klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklės (toliau tekste vadinama Taisyklėmis).[3] Šių Taisyklių 21, 22 ir 23 punktai reglamentuoja, kad visa su investiciniu paslaugų teikimu susijusi informacija klientui turi būti pateikiama iš anksto, t.y. dar iki sudarant sutartį dėl investicinių paslaugų teikimo. Keltinas klausimas, kiek iš anksto turi būti atskleista tokia informacija? Iki šiol praktikoje buvo paplitusi tvarka, kad finansų rinkų tarpininkas klientui visą FRPĮ 22 str. 4 d. numatytą informaciją suteikdavo prieš pasirašant pat pasirašant investicinių paslaugų teikimo sutartį ar netgi ją jau pasirašius. Vis dėlto, 2012 m. balandžio 16 d. buvo priimta Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo (LVAT) galutinė ir neskundžiama nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1746/2012, kuri nustatė, kad ši informacija klientui turi būti pateikta pakankamai iš anksto, kad investuotojas turėtų pakankamai laiko su ja susipažinti ir ją įvertinti. LVAT minimoje byloje konstatavo, kad priešingas aiškinimas, t.y. kad informaciją apie teikiamas investicines paslaugas finansų tarpininkas pateiktų tik tuo metu, kai jau yra priimamas atitinkamas investicinis sprendimas, paneigtų investuotojui garantuojamą teisinės apsaugos paskirtį.[4] Su tokia teismo pozicija galima sutikti. Būtina paminėti, kad investavimas į finansines priemones beveik visais atvejais yra labai sudėtinga veikla, todėl investuotojui turi būti suteikiama pakankamai laiko įvertinti visas investicinės paslaugos sąlygas bei visą susijusią riziką. Natūralu, kad pateikus visą informaciją apie investicines paslaugas tik prieš pat sudarant sutartį dėl investicinių paslaugų teikimo, investuotojas neturės galimybės tinkamai su ja susipažinti.
Taigi, tinkamas informacijos pateikimo investuotojui laikas yra tuomet, kai neprofesionalus investuotojas dar turėtų galimybę su šia informacija tinkamai susipažinti bei ją įvertinti dar prieš pasirašant investicinių paslaugų teikimo sutartį. Šiuo atveju, pakankamas laikas iki investicinių paslaugų sutarties sudarymo turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, t.y. teikiamos investicinės paslaugos sudėtingumą, tikėtiną riziką, o taip pat finansų rinkų tarpininko ir kliento santykius iki pradedant teikti investicines paslaugas.
Nemažiau svarbi yra ir reglamentuojamos informacijos apie investicines paslaugas pateikimo forma, t.y. kaip finansų rinkų tarpininkas privalo pateikti klientams reglamentuojamą informaciją. FRPĮ 22 str. 3 d. numato, kad reglamentuojama informacija klientams gali būti pateikiama standartizuota forma. Kaip tokia standartizuota forma dažniausiai yra pasirenkamas rizikų aprašymas, t.y. finansų rinkų tarpininko parengtas standartizuotas daugkartinio naudojimo dokumentas, kuriame turėtų būti pateikiama visa reglamentuojama informacija. Šioje vietoje įžvelgtinos iš karto kelios problemos. Pirma, kaip jau minėta, rizikos aprašymas yra standartizuotas ir daugkartinio naudojimo dokumentas, t.y. jis nėra skirtas kažkuriam konkrečiam investuotojui. Praktikoje finansų rinkų tarpininkai dažniausiai parengia vieną rizikos aprašymą, kuris yra pateikiamas visiems klientams, kuriems tarpininkas teikia investicines paslaugas. Tačiau Taisyklių 34 punktas numato, kad parengtas rizikos aprašymas turi atitikti kliento padėtį ir jo žinių lygį. Akivaizdu, kad finansų rinkų tarpininkas investicines paslaugas teikia labai įvairiems investuotojams. Remiantis įstatyminiu teisiniu reglamentavimu, klientai pagal savo žinių ir kompetencijos finansų rinkų srityje lygį yra skirstomi į dvi kategorijas, t.y. neprofesionaliuosius investuotojus ir į profesionaliuosius investuotojus. Maža to, FRPĮ yra nustatyti labai aukšti reikalavimai asmenims tam, kad jie būtų pripažinti profesionaliais investuotojais, todėl absoliuti dauguma investuotoju yra laikomi neprofesionaliais investuotojais. Natūralu, kad neprofesionalieji investuotojai pagal savo kompetenciją investavimo srityje taip pat yra skirtingi, t.y. dalis neprofesionaliųjų investuotojų yra pradedantieji investuotojai, kurie investiciniams sprendimas priimti reikalingų žinių turi tik minimaliai, kita dalis investuotojų šių žinių gali turėti jau pakankamai daug, o dalis investuotojų, kurie, nors ir laikytini neprofesionaliais investuotojais, turi ilgametę investavimo patirtį valdant pakankamai didelius asmeninius finansinių priemonių portfelius, todėl tokių investuotojų kompetencija ir žinių lygis gali būti net labai aukštas. Taigi, akivaizdu, kad Taisyklių 34 punkte įtvirtintas reikalavimas dėl rizikos aprašymo atitikties kliento žinių lygiui daro praktiškai neįmanomą standartinio, t.y. visiems neprofesionaliems investuotojams taikomo rizikos aprašymo parengimą.
Šiandieninėje praktikoje finansų rinkų tarpininkai savo veikloje dažniausiai naudoja vieną rizikos aprašymą, kuris, daugumoje atveju, yra orientuotas į pradedančiuosius investuotojus, todėl nėra tinkamas pažengusiems investuotojams, investuojantiems į rizikingas finansines priemones, kas lemia, kad pažengusiems investuotojams nėra suteikiama jų žinioms ir kompetencijai tinkama reglamentuojama informacija.
Kita problema kyla dėl to, kad teisiniame reglamentavime yra įtvirtinti dvejopi reikalavimai rizikos aprašymui. Remiantis FRPĮ 22 str. 3 d. įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, klientams pateikiamas rizikos aprašymas, viena vertus, turi būti aiškus ir suprantamas, kita vertus, šiuo rizikos aprašymu turi būti pateikiama visa investiciniam sprendimui priimti būtina informacija. Remiantis Vertybinių popierių komisijos 2009-09-03 išaiškinime Nr. 13K-5 „Dėl finansų maklerio įmonių ir kredito įstaigų pareigų teikiant paslaugas neprofesionaliems investuotojams“ pateiktomis nuostatomis, rizikos aprašymas negali būti sudėtingas tačiau tuo pačiu negali stokoti informacijos apie siūlomas finansines priemones ar investavimo strategijas, taip pat apie investavimo riziką. Pasiekti, kad viename rizikos aprašyme būtų tinkamai ir išsamiai atskleista visa reikalaujama informacija, o tuo pačiu rizikos aprašymas būtų aiškus ir suprantamas net ir pradedančiajam investuotojui, gali būti labai sunki ar net sunkiai įgyvendinama užduotis.
Galimi įvardintų problemų sprendimo būdai:
Iš aukščiau šiame straipsnyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad su tinkamu reglamentuojamos informacijos atskleidimu yra susijusios kelios problemos: yra pakankamai sunku pasiekti, kad investiciniams sprendimams priimti būtina informacija būtų atskleista tiek investuotojui, ypač pradedančiajam, suprantama forma, tuo pačiu išsamiai identifikuojant ir visus būdingus rizikos veiksnius. Kita vertus, šiandien finansų rinkų tarpininkų naudojamas vienas standartinis daugkartinio naudojimo rizikos aprašymas, kuris yra naudojamas santykiuose su visais klientais, dėl kardinaliai skirtingo investuotojų kompetencijos ir žinių lygio niekaip neįgyvendina Taisyklėse įtvirtinto reikalavimo, kad reglamentuojama informacija atitiktų investuotojo žinias ir kompetenciją.
Šias problemas siūlytina spręsti finansų rinkų tarpininkams parengiant kelis skirtingų lygių rizikos aprašymus, kurių kiekvienas būtų naudojamas atskleidžiant investiciniams sprendimams priimti reikalingą informaciją skirtingą kompetenciją ir patirtį turintiems investuotojams. Maža to, siekiant sumažinti civilinio ginčo tarp finansų rinkų tarpininko ir investuotojo kilimo riziką, yra rekomenduojama kiekvieną investuotoją nuorodos į tinklapį internete būdu supažindinti su visais parengtais rizikos aprašymais.
Pareigos tinkamai atskleisti investiciniams sprendimams priimti reikalingą informaciją pažeidimo pasekmės:
Tuo atveju, kai yra konstatuojama, kad finansų rinkų tarpininkas pažeidė savo pareigas tinkamai atskleisti investiciniams sprendimas priimti būtiną informaciją, toks pažeidimas finansų rinkų tarpininkui gali sukelti dvejopas neigiamas pasekmes. Pirma, finansų rinkų tarpininkui grėstų finansų rinkų priežiūros organo, t.y. Lietuvos banko, paskirta poveikio priemonė (įspėjimas, bauda ar kita Lietuvos banko pritaikyta poveikio priemonė). Antra, jei netinkamas investiciniams sprendimas priimti būtinos informacijos neatskleidimas lemtų neprofesionaliojo investuotojo patirtus nuostolius, tuomet finansų rinkų tarpininkui kiltų pareiga šiuos nuostolius atlyginti. Pavyzdžiui, finansų rinkų tarpininkas, parduodamas klientui finansines priemones ir tuo pačiu suteikdamas paskolą šioms finansinės priemonėms įsigyti, neišaiškino arba netinkamai išaiškino apie tai, kokios bus už šią suteiktą paskolą mokamos palūkanos ir kaip jos bus apskaičiuojamos, todėl investuotojas negalėjo tinkamai įvertinti visos su šia investicine paslauga susijusios rizikos ir tuo pačiu priimti pagrįsto investicinio sprendimo. Investuotojui dėl tokio priimto investicinio sprendimo patyrus nuostolius, jei būtų nustatyta, kad investuotojas, turėdamas visą informaciją apie palūkanų apskaičiavimą ir mokėjimą, tokios sutarties būtų nesudaręs arba ją sudaręs iš esmės kitomis sąlygomis, finansų rinkų tarpininkui kyla pareiga atlyginti visus investuotojo nuostolius.
Taigi, informacijos, reikalingos investiciniams sprendimams priimti, tinkamas atskleidimas turėtų būti vertinamas labai rimtai, kadangi, jei finansų rinkų tarpininkas šią savo pareigą pažeistų, jam grėstų ne tik pritaikyta poveikio priemonė, tačiau taip pat ir tikėtini dideli turtiniai praradimai, kurie atsirastų dėl kilusios pareigos atlyginti investuotojų patirtus nuostolius. Ši aplinkybė akivaizdžiai patvirtina, kad į informacijos, reikalingos investiciniams sprendimas priimti, atskleidimo reikalavimą privalo labai rimtai žiūrėti tiek finansų rinkų tarpininkai, tiek ir neprofesionalieji investuotojai.
[1] 2004 Specialusis leidimas, 2004-12-30, Nr. 1, CELEX numeris: 32004L0039
[2] Valstybės žinios, 2007, Nr. 17-627.
[3] Valstybės žinios, 2007, Nr.64-2500.
[4] 2012 m. balandžio 16 d. LVAT nutartis byloje Nr. A492-1746/2012.
——————————————
Nei šis straipsnis, nei bet kuri atskira šio straipsnio dalis nėra ir negali būti laikoma ar traktuojama kaip teisinė konsultacija. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@vanhara.lt arba telefonu +37060419315.
Komentuoti
Dalyvaukite diskusijoje.Laukiame Jūsų komentaro!