Advokatų kontora teikia komentarą dėl šiandien pateiktos generalinio advokato išvados byloje dėl SNORO indėlio sertifikatų ir obligacijų

Advokatų kontora “Vanhara Law Firm”, atsižvelgdama į tai, kad šiandien buvo pateikta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo generalinio advokato išvada byloje dėl bankrutuojančio banko SNORAS indėlio sertifikatams ir obligacijoms taikomo indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimo, kuri yra aktuali daugiau nei 200 mūsų advokatų kontoros atstovaujamų klientų, teikiame šį komentarą:

Europos Sąjungos Teisingumo Teisme (ESTT) buvo pateikta generalinio advokato Pedro Cruz Villalón išvada ESTT nagrinėjamoje byloje, kurioje keliami klausimai dėl bankrutavusio banko SNORAS platintų indėlio sertifikatų ir obligacijų draustumo indėlių ar įsipareigojimų investuotojams draudimu.

Pirmiausia, svarbu pažymėti, kad pateikta generalinio advokato išvada nėra ESTT sprendimas šioje byloje. ESTT sprendimas, tikėtina, bus priimtas šių metų pavasarį. Kita vertus, ESTT, priimdamas sprendimus, dažniausiai vadovaujasi generalinių advokatų bylose pateiktomis išvadomis, todėl generalinio advokato išvadoje pateikti išaiškinimai yra tikrai pakankamai svarbūs.

Minima generalinio advokato išvada yra pakankamai palanki bankrutavusio banko SNORAS indėlio sertifikatų ir obligacijų turėtojams, todėl, reikia tikėtis, kad generalinio advokato išvadoje pateiktais argumentais ir motyvais vadovausis ir ESTT, priimdamas prejudicinį sprendimą šioje byloje.

Generalinio advokato išvadoje yra pateikti trys svarbūs išaiškinimai, kurie turi didelę teisinę reikšmę banko SNORAS indėlio sertifikatų ir obligacijų turėtojų galimybėms prisiteisti draudimo išmoką. Dėl kiekvieno iš šių išaiškinimų pasisakysime toliau:

Pirma: generalinis advokatas savo išvadoje nurodė, kad, pagal Europos Sąjungos Indėlių direktyvą (direktyva Nr. 94/19/EB), Lietuvos Respublika gali netaikyti indėlių draudimo banko SNORAS platintiems indėlių sertifikatams tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad banko SNORAS platinti indėlio sertifikatai yra perleidžiamos finansinės priemonės, t.y. jais galėjo vykti prekyba antrinėje rinkoje. Šį klausimą privalo spręsti nacionaliniai teismai (t.y. konkrečias bylas nagrinėjantys Lietuvos Respublikos teismai). Jei bylose būtų nustatyta ir įrodyta, kad indėlio sertifikatai nėra perleidžiamos finansinės priemonės, tuomet, remiantis generalinio advokato išvada, tokiems indėlio sertifikatams Lietuvos Respublika negalėjo taikyti Indėlių direktyvos išimties, kas savo ruožtu reiškia, kad indėlių draudimas tokiems indėlio sertifikatams privalo būti taikomas.

Antra: generalinio advokato išvadoje yra konstatuojama, kad Lietuvos Respublika netinkamai į nacionalinę teisę perkėlė Investuotojų direktyvą (direktyva Nr. 97/9/EB), todėl Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymas, ta apimtimi, kuria šis įstatymas numato, jog investuotojas teisę į draudimo išmoką įgyja tik tuo atveju, jei draudėjas vertybinius popierius yra perleidęs be investuotojo valios, prieštarauja Investuotojų direktyvai.

Trečia: išvadoje taip pat yra nurodyta, kad, kadangi Investuotojų direktyva į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę buvo perkelta netinkamai, Investuotojų direktyva tampa tiesioginio taikymo teisės aktu ir ja privalo remtis Lietuvos Respublikos nacionaliniai teismai, spręsdami konkrečias bylas.

Šiuo aspektu laikome būtina klausimą paaiškinti šiek tiek plačiau: Europos Sąjungos direktyvos nėra tiesioginio taikymo teisės aktai, taigi, konkrečioje nacionalinių teismų nagrinėjamoje byloje šalys negali tiesiogiai remtis ES direktyvų nuostatomis, grįsdamos savo reikalavimus ar atsikirtimus (bet gali ES direktyvos nuostatas nurodyti kaip orientyrą, kaip turėtų būti sprendžiamas ginčas). ES direktyvos tik numato, kokias taisykles ES šalys narės privalo perkelti į savo nacionalines teisines sistemas per tam tikrą laiko tarpą (laiko tarpą, skirtą direktyvai įgyvendinti). Tačiau, jei konkreti šalis narė per direktyvai įgyvendinti skirtą laiko tarpą direktyvos neįgyvendina (t.y. nepriima atitinkamų nacionalinių teisės aktų, kuriais būtų įgyvendinama direktyva) arba įgyvendina netinkamai, tuomet ES direktyva tampa tiesioginio taikymo teisės aktu ir ją tiesiogiai privalo taikyti nacionaliniai teismai, spręsdami su direktyvos nustatytu reglamentavimu susijusias bylas.

Taigi, generalinis advokatas savo išvadoje nurodė, kad Lietuvos Respublika savo nacionalinėje teisėje (t.y. Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu) netinkamai įgyvendino Investuotojų direktyvos nuostatas, numatančias investuotojų teisę į draudimo išmoką įvykus draudžiamajam įvykiui, todėl Investuotojų direktyva privalo būti taikoma tiesiogiai Lietuvos Respublikos nacionalinių teismų, sprendžiančių konkrečius ginčus, kurie susiję su Investuotojų direktyvos taikymu.

Apibendrinant, reikia tikėtis, kad ESTT, priimdamas sprendimą šioje byloje, vadovausis generalinio advokato pateikta išvada ir šioje išvadoje pateikti išaiškinimai bus perkelti ir į ESTT sprendimą.

Nei šis straipsnis, nei bet kuri atskira šio straipsnio dalis nėra ir negali būti laikoma ar traktuojama kaip teisinė konsultacija. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@vanhara.lt arba telefonu +37060419315.