Mažosios bendrijos steigimas: mažosios bendrijos steigimo sutarties rengimas. Praktiniai patarimai

Apie tai, kad Lietuvos teisinėje sistemoje atsiranda nauja juridinio asmens teisinė forma – mažoji bendrija, šios juridinio asmens teisinės formos privalumus ir trūkumus jau rašiau (įrašą galite rasti čia). Tuo tarpu dabar norėčiau aptarti praktiškai aktualiausią problemą, su kuria susidurs verslininkai, nusprendę steigti mažąją bendriją, t.y. mažosios bendrijos steigimo dokumentų rengimą. Šis straipsnis bus skirtas praktiniams patarimams siekiantiems tinkamai parengti mažosios bendrijos steigimo sutartį, o apie mažosios bendrijos nuostatus pakalbėsiu kitame straipsnyje.

Lyginant mažosios bendrijos steigimo dokumentų teisinį reglamentavimą su artimiausiais analogais – akcine bendrove ir uždarąja akcine bendrove bei jų reglamentavimu, matyti vienas esminis skirtumas: akcinių bendrovių steigimo dokumentai, jų rengimas, o taip pat ir pačių bendrovių veikla yra ženkliai labiau teisiškai sureglamentuoti, todėl akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės steigėjams steigimo dokumentuose ko nors nenumačius arba iškilus teisiniam ginčui tarp bendrovės akcininkų, būtų taikomas Akcinių bendrovių įstatyme nustatytas teisinis reglamentavimas. Savo ruožtu, Mažųjų bendrijų įstatymu mažosios bendrijos steigimo dokumentų rengimas yra reglamentuotas pakankamai nedaug, lygiai kaip nedaug yra reglamentuojama mažosios bendrijos veikla ir santykiai tarp mažosios bendrijos narių. Ši aplinkybė didina mažosios bendrijos steigimo dokumentų tinkamo parengimo reikšmę, kadangi būtent pagal mažosios bendrijos steigimo dokumentus, t.y. mažosios bendrijos steigimo sutartį ir mažosios bendrijos nuostatus, ateityje bus vykdoma mažosios bendrijos veikla ir sprendžiami tarp mažosios bendrijos narių iškilę teisiniai ginčai. Praktika rodo, kad juridinio asmens steigimo dokumentuose aiškiai nenustačius juridinio asmens veiklos modelio, juridinio asmens dalyvių teisių ir pareigų bei efektyvaus ginčų tarp juridinio asmens dalyvių sprendimo modelio, ateityje gali kilti labai daug problemų. Negana to, praktikoje apstu pavyzdžių, kuomet tarp juridinio asmens dalyvių prasidėję teisiniai ginčai visiškai paralyžuodavo juridinio asmens veiklą ir tokie ginčai baigdavosi juridinio asmens bankrotu. Siekiant išvengti tokių ateities perspektyvų, yra itin svarbu dar tik steigiant mažąją bendriją steigimo dokumentuose nustatyti aiškų mažosios bendrijos veiklos modelį, narių teises ir pareigas bei efektyvų kilusių ginčų sprendimo modelį.

Tam tikra pagalba verslininkams, nusprendusiems steigti mažąją bendriją, galėtų tapti šiuo metu rengiamas Ūkio ministro įsakymo projektas „Dėl mažosios bendrijos pavyzdinių steigimo aktų ir steigimo sutarčių formų, mažosios bendrijos pavyzdinių nuostatų ir jų pildymo rekomendacijų patvirtinimo”. Šis įsakymas šiuo metu yra derinimo stadijoje, tačiau reikia tikėtis, kad artimiausiu metu bus priimtas. Vis dėlto, nereikėtų manyti, kad šio Ūkio ministro įsakymo prieduose pateikiamos standartinės mažosios bendrijos steigimo dokumentų formos taps panacėja visiems mažosios bendrijos steigimo atvejams. Šiuo Ūkio ministro įsakymu patvirtintos mažosios bendrijos steigimo dokumentų pavyzdinės formos yra pritaikytos, kad tiktų visiems atvejams (one size fits all), todėl juose nebus jokių specifinių nuostatų, kurios būtų pritaikytos konkretiems atvejams. Manytina, kad šiuo Ūkio ministro parengtų ir  patvirtintų standartinių mažosios bendrijos steigimo dokumentų turėtų pilnai pakakti tais atvejais, kai mažosios bendrijos steigėjas yra vienas asmuo ir jis neplanuoja, kad ateityje mažosios bendrijos dalyvių būtų daugiau. Visais kitais atvejais yra patartina mažosios bendrijos steigimo dokumentus rengti kiekvienu atveju atskirai.

Atsižvelgiant į tai, kad verslininkams, nusprendusiems steigti mažąją bendriją ir individualiai parengti steigimo dokumentus, gali kilti pakankamai nemažai keblumų ir neaiškumų, toliau bus aptarta mažosios bendrijos steigimo sutarties parengimas bei tuo pačiu patariama, į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Mažosios bendrijos steigimo sutarties rengimas:

Mažųjų bendrijų įstatymo 4 str. nustato reikalavimus mažosios bendrijos steigimo sutarčiai. Siekiant aiškumo toliau aptarsiu kiekvieną reikalavimą atskirai:

  1. Mažosios bendrijos steigėjai: šiame punkte turi būti išvardinami visi mažosios bendrijos steigėjai, t.y. vardai ir pavardės, asmens kodai ir gyvenamosios vietos adresai. Primintina, kad mažosios bendrijos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys, o bendras mažosios bendrijos steigėjų skaičius negali viršyti 10;
  2. Mažosios bendrijos pavadinimas: šiame punkte nurodomas sugalvotas mažosios bendrijos pavadinimas. Rekomenduojama mažosios bendrijos pavadinimą dar prieš atliekant steigimo veiksmus rezervuoti juridinių asmenų registre, kad vėliau netektų keisti visų steigimo dokumentų, jei išaiškėtų, kad toks juridinio asmens pavadinimas jau yra registruotas arba rezervuotas;
  3. Mažosios bendrijos buveinė: mažosios bendrijos steigimo sutartyje turi būti nurodomas mažosios bendrijos registracijos buveinė (adresas), t.y. mažosios bendrijos adresas, kuris bus registruotas Juridinių asmenų registre. Itin rekomenduotina, kad mažosios bendrijos registracijos adresas sutaptų su mažosios bendrijos faktine buveine, kadangi būtent Juridinių asmenų registre nurodytu adresu tretieji asmenys greičiausiai siųs visą korespondenciją, kuri bus skirta mažajai bendrijai;
  4. Mažosios bendrijos steigimo sutartyje turi būti nurodyta mažosios bendrijos teisinė forma – mažoji bendrija;
  5. Mažosios bendrijos vadovas, jei mažoji bendrija numato turėti vienasmenį valdymo organą: kaip jau minėta, mažoji bendrija skiriasi nuo savo artimiausio analogo – uždarosios akcinės bendrovės dėl to, kad mažoji bendrija neprivalo turėti vienasmenio valdymo organo. Tuo atveju, kai mažoji bendrija neturi vadovo, jo funkcijas perima mažosios bendrijos narių susirinkimas. Tačiau atsisakyti turėti mažosios bendrijos vienasmenį valdymo organą – mažosios bendrijos vadovą, gali būti patogu tik tuo atveju, jei mažoji bendrija teturi ir numato turėti tik vieną steigėją. Jei steigėjų yra bent du, gali būti labai nepatogu kiekvienu mažosios bendrijos veiklos klausimu šaukti mažosios bendrijos narių susirinkimą;
  6. Kiekvieno steigėjo įnašas į mažąją bendriją, jo dydis (jei įnašas nepiniginis – jo vertė), įnašo įnešimo terminai ir tvarka: tai yra vienas svarbiausių punktų, kurie turi būti aptarti steigimo sutartyje. Būtent steigėjų įnašais yra suformuojamas pradinis mažosios bendrijos kapitalas, kuris yra būtinas mažosios bendrijos veiklos pradžiai. Vis dėlto, tokioje įstatymo nuostatoje yra iš karto užprogramuotas galimas konfliktas: Mažųjų bendrijų įstatyme nėra nustatyta, kad steigėjų įnašas į mažąją bendriją turi būti vienodas. Negana to, vadovaujantis Mažųjų bendrijų įstatymo 16 str. 3 d., kiekvienas mažosios bendrijos narys bendrijos narių susirinkime turėtų vieną balsą, nepriklausomai nuo į bendriją įnešto įnašo dydžio. Taigi, skirtingai nuo akcinių ar uždarųjų akcinių bendrovių akcijų, kur akcijų skaičius ir dalis bendrovės įstatiniame kapitale priklauso nuo bendrovės steigėjų įnašų ir jų dydžių, mažosios bendrijos atveju kiekvienas narys turės po vieną balsą, kuris visiškai nepriklauso nuo nario (steigėjo) padaryto įnašo steigiant mažąją bendriją. Dėl šios priežasties, siekiant išvengti narių konfliktų ateityje, rekomenduotina tarp mažosios bendrijos steigėjų susitarti ir steigimo sutartyje nustatyti, kad kiekvienas steigėjas į mažąją bendriją įneša vienodo dydžio įnašą. Dar viena problema gali kilti dėl to, kad mažosios bendrijos steigėjams yra suteikiama galimybė į bendriją įnešti ir / arba nepiniginį įnašą, t.y. konkretų turtą. Mažųjų bendrijų įstatymas nenumato prievolės steigėjams atlikti tokio nepiniginio įnašo vertinimo, todėl jį įnešantis steigėjas gali nurodyti to turto vertę tokią, kokią jis mano esant. Pabrėžtina, kad kai kiti steigėjai pasirašo mažosios bendrijos steigimo sutartį, jie savo parašais patvirtina, kad sutinka su tokiu nepiniginio įnašo vertinimu. Dėl šios priežasties, siekiant ateityje išvengti tarp steigėjų galimai kilsiančių ginčų, patartina atlikti savanorišką nepiniginio įnašo vertinimą, kad būtų nustatyta tikroji nepiniginio įnašo vertė;
  7. Asmuo, turintis teisę veikti steigiamos mažosios bendrijos vardu: šiuo punktu steigimo sutartyje turi būti įvardijamas asmuo, kuris turės atlikti mažosios bendrijos steigimo veiksmus, t.y. tvirtinti steigimo dokumentus pas notarą, teikti juos Registrų centrui registruoti. Geriausia, kad tokiu asmeniu būtų paskirtas mažosios bendrijos vadovas, o jei bendrijoje vadovo nėra – vienas iš steigėjų;
  8. Sandorių steigiamos mažosios bendrijos vardu sudarymo ir tvirtinimo tvarka: Civilinio kodekso (CK) 2.61 straipsnis leidžia sudaryti sandorius steigiamo juridinio asmens vardu ir jo interesais. Šiame mažosios bendrijos steigimo sutarties punkte būtent ir turi būti aptarta tvarka, kaip bus sudaromi ir tvirtinami dar neįsteigtos mažosios bendrijos vardu ir interesais sudaryti sandoriai. Siekiant ateityje išvengti ginčų dėl steigiamos mažosios bendrijos vardu sudarytų sandorių patvirtinimo, rekomenduojama steigimo sutartyje nustatyti, kad steigiamos mažosios bendrijos vardu sudaromi sandoriai turi būti sudaromi ir tvirtinami mažosios bendrijos steigėjų susirinkimo;
  9. Mažosios bendrijos steigimo išlaidų kompensavimo tvarka: šis punktas yra skirtas nustatyti, kaip ir kokia tvarka bus atlyginama steigiamos mažosios bendrijos vardu veikiančiam asmeniui už jo patirtas išlaidas steigiant mažąją bendriją (notarų įkainių padengimas, mokestis Juridinių asmenų registrui už mažosios bendrijos įregistravimą, gal būt tam tikros teisinės išlaidos). Įprastai praktikoje už juridinio asmens steigimo metu patirtas išlaidas kompensuoja pats juridini asmuo po jo įsteigimo, todėl patogumo dėlei rekomenduotina mažosios bendrijos steigimo sutartyje nustatyti arba tokią nuostatą, arba nustatyti, kad mažosios bendrijos steigimo išlaidos nėra kompensuojamos;
  10. Mažosios bendrijos steigimo sutarties sudarymo data: mažosios bendrijos steigimo sutartyje turi būti nurodyta data, kada steigėjai sudarė ir pasirašė mažosios bendrijos steigimo sutartį.

Taigi, kaip matyti, nėra lengva sudaryti tinkamą mažosios bendrijos steigimo sutartį, o ypač tokią, kuri leistų ateityje išvengti tarp mažosios bendrijos steigėjų galimai kilsiančių teisinių konfliktų, todėl rekomenduotina mažosios bendrijos steigimo sutarties rengimui ir jos nuostatų derinimui skirti pakankamą dėmesį.

Kaip jau buvo minėta, apie mažosios bendrijos nuostatų parengimą, su tuo susijusias problemas ir praktinius patarimus parašysiu kitame straipsnyje.

 

Dominykas Vanhara

Advokato padėjėjas

Investuotojų asociacijos valdybos narys

——————————————

Nei šis straipsnis, nei bet kuri atskira šio straipsnio dalis nėra ir negali būti laikoma ar traktuojama kaip teisinė konsultacija. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu dominykas@vanhara.lt arba telefonu +37060419315. Pirminė teisinė konsultacija yra nemokama.

Nuomonės (5) apie "Mažosios bendrijos steigimas: mažosios bendrijos steigimo sutarties rengimas. Praktiniai patarimai"

  1. Aida mano:

    Apie steigimo išlaidas- juk steigiant MB notaro paslaugų nereikia.Tačiau Jūs savo straipsnyje išlaidas notarui minite, kaip tai suprasti? Kokios tai išlaidos?
    Ačiū

  2. Sveiki, p. Aida,

    Jūs čia greičiausiai sumaišėte du dalykus. Mažųjų bendrijų įstatymas tik numato, kad MB nuostatus pasirašiusių asmenų parašų tikrumo notaras neliudija (Mažųjų bendrijų įstatymo 5 str. 8 d.) Tuo tarpu notaro dalyvavimas steigiant mažąją bendriją būtų reikalingas tam, kad patvirtintų juridinio asmens steigimo dokumentų atitikimą įstatymo reikalavimams (Notariato įstatymo 26 str. 16 p.). Šiaip galimybė įsteigti mažąją bendriją nedalyvaujant notarui egzistuos, t.y. mažosios bendrijos steigimas elektroniniu būdu, tačiau nuo rugsėjo 1 dienos galimybės įsteigti mažąją bendriją elektroninių būdu dar nebus (Teisingumo ministerija žada, kad tokia galimybė turėtų atsirasti artimiausiu metu). Vis dėlto, steigiant juridinį asmenį elektroniniu būdu yra tam tikrų niuansų, todėl ši galimybė, net ir jai esant, daug kam gali netikti.

    Tai tiek, tikiuosi į Jūsų klausimą atsakiau. Jei Jums iškiltų kitų klausimų, rašykite, bandysiu į juos atsakyti.

  3. Vidmantas mano:

    p.Dominykai,
    Gal galetumėt patarti į ką kreiptis ar kur ieškoti informacijos kiek gali trukti tas Teisingumo ministerijos išsireiškimas “artimiausiu metu” ?
    Kaip sužinoti kiek konkrečiai gali kainuoti notaro dalyvavimas mažosios bendrijos steigime (straipsniuose randu sumas nuo 200 iki 800 litų).
    Dėkoju.

  4. Sveiki, p. Vidmantai,

    Na, Teisingumo ministerijos išsireiškimas “artimiausiu metu”, kaip Jūs pats suprantate, gali trukti labai neapibrėžtai. Vis dėlto, manyčiau, kad ilgai neturėtų užtrukti. Be to, ką dar reikėtų paminėti, tai kad mažosios bendrijos steigimas elektroniniu būdu tinka tik tam tikriems atvejams: jei neklystu, analogiškai su UAB’ų steigimu, elektroninis steigimas galimas, tik jei yra tenkinamos šios sąlygos: steigėjas yra tik vienas, steigėjas yra savininkas tų patalpų, kuriose bus įmonės registracijos adresas, ir steigiama pagal standartinius steigimo dokumentus. Kaip matote, ne visiems atvejams elektronis steigimas tinka. Dėl notaro, tai Jūs visiškai teisingai pastebėjote, įkainiai tikrai yra maždaug tokie. Kokius įkainius notaras Jums pritaikytų, priklauso daugiausiai vien tik nuo notaro. Notarai argumentuoja, kad įkainis šiose Jūsų paminėtose ribose yra nustatomas pagal konkretaus atvejo sudėtingumą, tačiau realybė tokia, kad ženkli dalis notarų klientui, atėjusiam “iš gatvės”, pritaikytų maksimalų įkainį. Minimalaus įkainio galėtų tikėtis tie klientai, kurie yra nuolatiniai konkretaus notaro klientai (pvz. advokatai, pastoviai dirbantys su tuo notaru). Ką galėčiau rekomenduoti, tai jei norėsite steigti MB notariniu būdu, tai iš anksto pasiklausto notaro, kokį įkainį Jums pritaikytų.

  5. Algirdas mano:

    Sveiki p.Dominykai

    Mane domina klausimas:ar įsteigus MB ir pasamdžius darbuotojus pagal darbo sutartis, jiems privaloma mokėti minimalų atlyginimą (mažiausiai) ar galima pagal išdirbį (jei tai ir mažesnis nei MMA)? Ar gali atstovauti MB du asmenys,o ne vienas?
    Dėkoju.

    Pagarbiai
    Algirdas

Jūsų nuomonė:

El. paštas nebus skelbiamas. Privalomi laukai pažymėti *

*