Šviesiam fonui

Komentaras apie bankrutuojančio banko SNORAS bankroto administratoriaus sprendimą paduoti į teismą Šveicarijos bankininkystės milžiną

Pateikėme profesinę nuomonę žiniasklaidai dėl bankrutuojančio banko SNORAS bankroto administratoriaus sprendimo kreiptis į teismą prieš Šveicarijos bankininkystės milžiną „Julius Baer“. Visą straipsnį galite perskaityti čia.

Nei šis straipsnis, nei bet kuri atskira šio straipsnio dalis nėra ir negali būti laikoma ar traktuojama kaip teisinė konsultacija. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@vanhara.lt arba telefonu +37060419315.

Šviesiam fonui

Pirmą kartą teisme pasiekta pergalė teisme atstovaujant grupę banko SNORAS indėlio sertifikatų turėtojų

Dominyko Vanharos teisme atstovaujami bankrutuojančio banko SNORAS indėlio sertifikatų turėtojai švenčia pergalę. Vilniaus apygardos teismas, pirmą kartą nagrinėdamas grupės SNORO indėlio sertifikatų turėtojų ieškinį, priėmė sprendimą šį ieškinį tenkinti visiškai, o visiems Dominyko Vanharos klientams buvo priteistos indėlių draudimo išmokos, lygios jų už SNORO indėlio sertifikatus sumokėtoms pinigų sumoms. Tai buvo pirmoji byla, kurioje teismas iš karto patenkino grupės SNORO indėlio sertifikatų turėtojų ieškinį. Plačiau apie šią laimėtą bylą skaitykite čia.

Nei šis straipsnis, nei bet kuri atskira šio straipsnio dalis nėra ir negali būti laikoma ar traktuojama kaip teisinė konsultacija. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@vanhara.lt arba telefonu +37060419315.

Šviesiam fonui

Bankų specialieji atidėjiniai – kaip užtikrinti investuotojų teisių apsaugą

Komentaras Verslo žinių Įžvalgų skiltyje apie bankų specialiųjų atidėjinių formavimo politiką. Verslo žinių straipsnis prieinamas čia

 

 

Pastaruoju metu girdime paaštrėjusias diskusijas dėl bankų pakankamo ar nepakankamo apmokestinimo pelno mokesčiu. Šias diskusijas inicijavo politikai, nusprendę, kad galiojantys teisės aktai suteikia galimybes bankams vengti pelno mokesčio mokėjimo, o tokio vengimo viena iš priežasčių – teisės aktai, įpareigojantys bankus formuoti atidėjinius blogoms paskoloms dengti, o taip pat leidžiantys šiuos atidėjinius įtraukti į leidžiamus atskaitymus bei tokiu būdu sumažinant pelną. Negana to, jei bankai dėl suformuotų specialiųjų atidėjinių patiria nuostolį, šį nuostolį bankai, kaip ir visi kiti ūkio subjektai, turi teisę perkelti į kitus finansinius metus ir taip sumažinti dar ir kitų metų pelną bei mokėtiną pelno mokestį.

Plačiau

Šviesiam fonui

Vertybinių popierių tiesioginio atpirkimo (REPO) sandorių vykdymo problemos

Šioje publikacijoje bus aptartas vertybinių popierių tiesioginio atpirkimo (REPO) sandorio vykdymas ir su tuo susijusios problemos.

 

REPO sandoriai praktikoje yra naudojami kaip būdas investuotojui trumpalaikiam terminui pasiskolinti lėšų. Pagal šį sandorį, viena šalis (investuotojas) kitai šaliai (tarpininkui) parduoda turimus vertybinius popierius, o tuo pačiu įsipareigoja juos atpirkti suėjus sutartyje nustatytam terminui sutartyje nustatytomis sąlygomis. Sutarties galiojimo laikotarpiu vertybiniai popieriai būna tarpininko nuosavybė. Kiekvienoje tokioje sutartyje dėl vertybinių popierių tiesioginio atpirkimo būna nuostata, numatanti, kad jei parduotų vertybinių popierių vertė rinkoje nukristų žemiau sutartyje nustatytos ribinės kainos, investuotojui kyla pareiga sumokėti papildomą garantinę įmoką tarpininkui, kuri užtikrintų, kad tarpininkas dėl rinkoje nukritusios vertybinių popierių kainos nuostolių nepatirs. Jei investuotojas garantinės įmokos nesumoka, tarpininkas įgyja teisę vertybinius popierius parduoti rinkoje, iš jų pasidengti visas sau priklausančias įmokas (investuotojui sumokėtą kainą už vertybinius popierius, komisinius, palūkanas, kt.), o likusią sumą (jei tokia dar yra) grąžinti investuotojui. Jei sumos, kuri buvo gauta pardavus vertybinius popierius, nepakanka, kad būtų padengtos visos tarpininkui priklausančios sumos, investuotojas privalo šias sumas padengti. Jei REPO sandorio terminas sueina, o investuotojas vertybinių popierių neatperka, tarpininkas analogiškai parduoda vertybinius popierius ir gautą sumą tuo pačiu būdu paskirsto.

  Plačiau

Šviesiam fonui

Informuotieji investuotojai. Naujos investuotojų kategorijos atsiradimas

Šią vasarą Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Informuotiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą. Pats šio įstatymo projektas buvo parengtas dar praeitą rudenį. Apie tai mano beveik metų senumo komentaras Verslo žinioms čia. Nors įstatymo derinimas ir užtruko, tačiau džiugu, kad šis įstatymas vis dėlto buvo priimtas. Po įstatymo priėmimo, Lietuvos banko valdyba taip pat priėmė šio įstatymo įgyvendinimui skirtus nutarimus, tokius kaip Informuotiems investuotojams taikomų reikalavimų taisykles(pilnas pavadinimas – Pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą taikomų reikalavimų informuotiesiems investuotojams taisyklės), Pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą veikiančių valdymo įmonių ir investicinių bendrovių vadovams keliamų reikalavimų ir pritarimo jų kandidatūroms taisykles, kitus įgyvendinančius nutarimus, taigi, Informuotiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas nuo šios vasaros pradėjo realiai veikti.

Plačiau