Mažųjų bendrijų įstatymas: naujos galimybės pradedantiems verslininkams

2012-06-29 Lietuvos Respublikos Seimas pritarė pateiktam Mažųjų bendrijų įstatymo projektui (Nr. XIP-4003(3)), kuriuo Lietuvos teisinėje sistemoje yra įtvirtinama visiškai nauja juridinio asmens forma – mažoji bendrija. Siekiant atskleisti į Lietuvos teisinę sistemą naujai diegiamą mažųjų bendrijų teisinį reglamentavimą, toliau apžvelgsiu pagrindinius reikalavimus mažajai bendrijai, o taip pat pagrindinius teisinio reguliavimo ypatumus.

Mažosios bendrijos skirtumai nuo kitų juridinių asmenų teisinių formų, skirtumų reikšmė

Mažoji bendrija ir uždaroji akcinė bendrovė: pagrindinis mažosios bendrijos ir uždarosios akcinės bendrovės skirtumas yra tas, kad steigiant mažąją bendriją, nėra reikalaujama minimalaus įstatinio kapitalo. Steigiant uždarąją akcinę bendrovę, yra privalomas minimalus 10000 Lt įstatinis kapitalas. Šiuo uždarosioms akcinėms bendrovėms nustatytu imperatyviu teisiniu reglamentavimu buvo pakankamai apribojamos galimybės pradėti smulkų verslą, kadangi reikalaujamas 10000 Lt įstatinis kapitalas įsteigti uždarąją akcinę bendrovę neretam pradedančiajam verslininkui pasirodydavo per didelis.

Kitas, pakankamai svarbus mažosios bendrijos skirtumas nuo uždarosios akcinės bendrovės yra tas, kad mažosios bendrijos steigėjais gali būti tik fiziniai asmenys, kai tuo tarpu uždarosios akcinės bendrovės steigėjais gali būti tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys.

Be to, skirtingai nuo uždarosios akcinės bendrovės, kurioje privaloma tvarka turi būti bent du valdymo organai, t.y. uždarosios akcinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas ir vienasmenis bendrovės valdymo organas – bendrovės direktorius, mažojoje bendrijoje privaloma tvarka turi būti tik vienas valdymo organas – mažosios bendrijos narių susirinkimas. Mažosios bendrijos vienasmenis valdymo organas, bendrijos vadovas, gali būti nerenkamas. Tai, ar mažoji bendrija turės bendrijos vadovą, ar neturės, privalo būti numatyta bendrijos nuostatuose. Tokia galimybė mažajai bendrijai turėti tik vieną valdymo organą – bendrijos visuotinį narių susirinkimą, yra patraukli tuo atveju, kuomet bendrijoje tėra tik vienas narys. Jei narių yra daugiau, bendrijos valdymas, nesant mažosios bendrijos vadovo, gali būti pakankamai komplikuotas.

Mažoji bendrija ir individuali įmonė bei ūkinė bendrija: pagrindinis ir svarbiausias mažosios bendrijos skirtumas nuo individualios įmonės bei ūkinės bendrijos yra tas, kad mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Būtent ši savybė mažąją bendriją daro itin patrauklia teisine forma individualios įmonės ir ūkinės bendrijos atžvilgiu, kurios, savo ruožtu, yra neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, t.y. jų steigėjai bei dalyviai atsako visu savo turtu už individualios įmonės ar ūkinės bendrijos skolas.

Taigi, apibendrinant matyti, kad mažoji bendrija iš esmės perėmė tiek uždarosios akcinės bendrovės, tiek individualios įmonės ar ūkinės bendrijos privalumus, t.y. ribotą civilinę atsakomybę bei nenustatytą minimalų įstatinį kapitalą. Iš esmės, tiek uždarosios akcinės bendrovės nustatytas minimalus įstatinis kapitalas, tiek individualios įmonės ar ūkinės bendrijos neribota civilinė atsakomybė iš esmės įstatymiškai buvo įtvirtinti siekiant apsaugoti kreditorių interesus. Konkrečiai reikalavimas dėl minimalaus įstatinio kapitalo dydžio nustatymo buvo perimtas iš Vokietijos teisinės sistemos, kurioje minimalus ribotos civilinės atsakomybės įstatinis kapitalas buvo nustatomas kaip garantija kreditoriams, jog įmonės bankroto atveju kreditoriai galės savo reikalavimus patenkinti iš įmonės įstatinio kapitalo. Manytina, kad vadovaujantis analogiškais funkciniais argumentais, buvo nustatyta individualių įmonių bei ūkinių bendrijų steigėjų neribota civilinė atsakomybė, taip, nesant minimalaus šių teisinių formų juridinių asmenų įstatinio kapitalo, kreditoriams būdavo garantuojama galimybė patenkinti savo reikalavimus iš individualios įmonės ar ūkinės bendrijos steigėjų ar dalyvių asmeninio turto.

Vis dėlto, pasikeitus ekonominėms realijoms, patapo daugiau nei akivaizdu, kad nei įstatinis kapitalas, nei neribota tam tikrų juridinių asmenų dalyvių civilinė atsakomybė jokios kreditorių teisių apsaugos funkcijos nebeatlieka. Su minimaliu 10000 Lt įstatiniu kapitalu įsteigta bendrovė galėdavo turėti turto, o tuo pačiu ir įsipareigojimų kreditoriams už dešimtis ar net šimtus milijonų litų, o neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo ruožtu, visiškai prarado aktualumą, nes beveik niekas jų nebesteigdavo. Natūralu, kad egzistuojant tokioms aplinkybėms, naujos juridinio asmens teisinės formos, kuri būtų ribotos civilinės atsakomybės ir nereikalautų jokio minimalaus įstatinio kapitalo, sukūrimas yra logiškas bei jau senai lauktas.

Prognozuotina, kad mažoji bendrija turėtų beveik iki minimumo sumažinti ūkinių bendrijų bei individualių įmonių steigimą. Kita vertus, kas liečia uždarųjų akcinių bendrovių steigimą, tai uždaroji akcinė bendrovė vis tiek išliks gerokai pranašesnė prieš mažąją bendriją siekiant pritraukti bet kokios formos finansavimą. Manytina, kad bankai ar kitos kredito įstaigos vienareikšmiškai reikalaus, kad įmonė įgytų uždarosios akcinės bendrovės statusą prieš suteikiant tokiai įmonei bet kokio dydžio kreditą ar paskolą. Uždarosios akcinės bendrovės taip pat gali pritraukti papildomą kapitalą išleidžiant naujas akcijas bei didinant įstatinį kapitalą, kai tuo tarpu mažosios bendrijos galimybės šioje srityje yra itin stipriai apribotos. Visas šias aplinkybes įvertinus, manytina, kad mažosios bendrijos teisinis statusas yra puikus pasirinkimas verslo pradžiai, tačiau, vėliau norint verslą plėsti, anksčiau ar vėliau reikės mažąją bendriją reorganizuoti į uždarąją akcinę bendrovę.

Mažosios bendrijos steigimo dokumentai

Mažoji bendrija, kaip juridinis asmuo, yra steigiama pagal pakankamai standartine procedūrą, t.y. sudarant steigimo aktą (jei mažąją bendriją steigia vienas steigėjas) arba steigimo sutartį (jei mažąją bendriją steigia du ir daugiau steigėjų), o taip pat sudarant mažosios bendrijos nuostatus. Pakankamai svarbus palengvinimas mažosios bendrijos steigėjams yra tas, kad mažoji bendrija galės būti steigiama pagal pavyzdinius mažosios bendrijos nuostatus bei steigimo sutartį, kuriuos parengs ar patvirtins Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Taigi, mažosios bendrijos steigėjams teliks tik tinkamai užsipildyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos parengtus pavyzdinius nuostatus bei steigimo sutartį (ar steigimo aktą).

Taigi, apibendrinant, mažosios bendrijos, kaip juridinio asmens teisinės formos, atsiradimas, yra savalaikis ir sveikintinas sprendimas, kuris turėtų ženkliai palengvinti verslo pradžią pradedantiems verslininkams.

Nei šis straipsnis, nei bet kuri atskira šio straipsnio dalis nėra ir negali būti laikoma ar traktuojama kaip teisinė konsultacija. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@vanhara.lt arba telefonu +37060419315.