Įmonės pirkimas. Į ką atkreipti dėmesį?

Po pasaulį sudrebinusios ekonominės ir finansų krizės atsigaunant ekonomikai, kartu atsigauna ir įmonių įsigijimų ir susijungimų rinka. Pastaruosius kelerius metus pastebimas vis aktyvesnis verslininkų domėjimasis verslo plėtra, o kartu ir galimybe plėsti savo verslą įsigyjant kitas įmones.

Vis dėlto, įmonių įsigijimo procesas yra neatsiejamas nuo tam tikrų, pakankamai reikšmingų rizikų, kurias verslininkai ne visuomet tinkamai įvertina ir ne visuomet imasi tinkamų rizikos valdymo veiksnių. Šios publikacijos tikslas yra pateikti įmones pirkti ketinantiems asmenims praktinius patarimus, kaip išvengti ir valdyti reikšmingiausius rizikos veiksnius, susijusius su įmonių įsigijimų ir susijungimų procesu. Taip pat, ši publikacija bus skirta aprašyti būtent uždarųjų akcinių bendrovių ir akcinių bendrovių įsigijimo niuansus, kadangi kitų teisinių formų juridinių asmenų įsigijimo atvejų pasitaiko pakankamai retai.

Įmonės pirkimo būdai:

Įsigyti įmonę yra iš esmės du būdai: įsigyti įmonę kaip turtinį kompleksą arba įsigyti įmonės akcijų paketą (visas akcijas, kontrolinį akcijų paketą ar bent jau reikšmingą jo dalį). Įmonės įsigijimą pirmuoju būdu (kaip turtinį kompleksą) reglamentuoja Civilinio kodekso atitinkamai 6.402 – 6.410 straipsniai. Vis dėlto, įmonės, kaip turtinio komplekso, įsigijimas yra labai komplikuotas ir būtent dėl šios priežasties praktikoje tokiu būdu įsigytų įmonių Lietuvoje galime suskaičiuoti ant abiejų rankų pirštų. Ženkliai labiau paplitęs yra įmonės įsigijimas perkant įmonės akcijų paketą. Šiuo būdu investuotojas įmonę įsigyją paprasčiausiai iš pardavėjo nusipirkęs tos įmonės akcijų paketą. Tokia procedūra bent jau formaliai yra pakankamai paprasta ir greita: užtenka su akcijų pardavėju pasirašyti akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, po to šią sutartį pateikti bendrovės direktoriui, kuris yra atsakingas už bendrovės akcijų apskaitą, o taip pat pateikti pranešimą Juridinių asmenų registrui apie pasikeitusius bendrovės akcininkus. Tačiau iš tikrųjų ne viskas yra taip paprasta.

Įmonės akcijų paketo pirkimas beveik visuomet yra pakankamai rizikinga ir komplikuota procedūra dėl visos eilės rizikos veiksnių ir faktorių, kurie lydi bendrovės įsigijimo procedūrą. Jų nevaldant, įmonės akcijų paketą perkantis asmuo rizikuoja įsigyti pirkinį, kuris jam gali atnešti milžiniškus nuostolius. Dėl šios priežasties įmonės akcijų paketą perkantis asmuo turėtų imtis veiksmų, kurie apribotų ir sumažintų riziką dėl akcijų paketo įsigijimo bei leistų tikėtis, kad akcijų pirkėjas tikrai įsigys tai, už ką ruošiasi mokėti pinigus.

Pagrindinis įmonės įsigijimo riziką mažinantis veiksmas yra atliktas perkamos bendrovės teisinis patikrinimas (angl. legal due diligence, arba sutrumpintai – LDD). Apie šį bei kitus įmonės pirkimo riziką mažinančius ir valdančius veiksmus parašysiu išsamiau.

Įmonės teisinis patikrinimas (LDD):

Įmonės teisinis patikrinimas yra teisinis veiksmas, kuriuo metu kvalifikuoti teisininkai išsamiai patikrina perkamos bendrovės veiklą, pradedant nuo to, ar bendrovės visos akcijos yra teisėtai išleistos bei apmokėtos, ar akcijų paketą parduodantis asmuo yra teisėtas akcijų savininkas, ar dėl šių akcijų nevyksta jokie teisiniai ginčai ir ar nėra tokio ginčo kilimo rizikos. Toliau yra tikrinamos įmonės sudarytos sutartys, vertinama, ar šios sutartys yra vykdomos tinkamai, ar egzistuoja rizika, kad dėl sutarčių gali kilti teisiniai ginčai, analizuojama, ar sutartys yra palankios parduodamai įmonei, jei nepalankios, vertinama, ar įmanoma tokias sutartis nutraukti ir kokie būtų tokių sutarčių nutraukimo kaštai. Vertinamos įmonės sudarytos darbo sutartys, ypač didelį dėmesį atkreipiant į nesenai nutrauktas darbo sutartis, ypač tas, kurios buvo nutrauktos įmonės iniciatyva, kadangi tokiu atveju egzistuoja didelė darbo ginčo kilimo rizika, dėl ko įmonė gali patirti iš ties didelių nuostolių. Galiausiai, atliekant teisinį patikrinimą, yra vertinamos visos bylos, kuriose perkama įmonė yra įtraukta kaip šalis, o taip pat vertinama tokių bylų palankios baigties tikimybė. Taip pat yra vertinama ir visų potencialių ginčų kilimo rizika.   

Bendrovės pirkėjai, neatliekantys teisinio patikrinimo, rizikuoja labai daug. Užtenka vienos bendrovei nepalankios sutarties, vieno vykstančio ar potencialaus ginčo teisme, ir perkamos bendrovės vertė gali drastiškai smukti. Dėl šios priežasties prieš perkant bendrovę yra būtina bendrovę patikrinti ir įvertinti visus rizikos faktorius. Kita vertus, gavus teisinio patikrinimo išvadas su aiškiai įvardintais rizikos veiksniais dėl perkamos bendrovės, bendrovės pirkėjas gali išsiderėti kur kas palankesnes bendrovės pirkimo sąlygas nei to nežinodamas. 

Įmonės turto inventorizavimas:

Perkamos įmonės turto inventorizavimas yra vienas iš esminių veiksmų, kuriuos privalo atlikti įmonę perkantis asmuo, tačiau šis veiksmas labai dažnai būna pamirštamas. Svarbu tai, kad pasikeitus įmonės akcininkams, dažniausiai yra keičiamas ir bendrovės direktorius, kuriuo neretai tampa ir pats bendrovės akcijas įsigijęs asmuo. Neatlikus inventorizacijos ir keičiantis bendrovės direktoriams, bus laikoma, kad naujasis direktorius perėmė, o senasis direktorius perdavė visą įmonės turtą pagal balansą. Įrodyti priešingai bus labai sunku ar net neįmanoma, o tai savo ruožtu gali sukelti kelias itin dideles problemas įmonės įgijėjui ir / arba jo paskirtajam direktorius.

Pirma, problemos tikrai atsiras, jei įsigyta įmonė bankrutuotų. Įmonei iškėlus bankroto bylą ir paskyrus bankroto administratorių, jis pareikalaus iš paskutiniojo bendrovės direktoriaus perduoti visą įmonės turtą pagal balansą. Jei bent dalis turto pagal balansą perduota nebus, paskutiniam direktoriui teks atlyginti šio turto balansinę vertę. Taigi, į būtinybę atlikti perkamos įmonės turto inventorizaciją turėtų ypač didelį dėmesį atkreipti tie pirkėjai, kurie perka finansinius sunkumus patiriančias įmones ir dėl to egzistuoja padidėjusi rizika, kad nusipirkta įmonė bankrutuos.

Antra, jei nusipirktoje ir perimtoje įmonėje bus nerasta dalies turto pagal balansą, krenta pirkinio (įmonės vertė). Neatlikus įmonės turto inventorizacijos, iš buvusio įmonės savininko prisiteisti įmonės turtą pagal balansą ar bent jau nuostolius dėl sumažėjusios įmonės vertės gali būti labai sunku ar beveik neįmanoma, nes nebus įrodymų, kad šio turto buvęs savininkas ar jo paskirtas direktorius neperdavė.

Trečia, tenka konstatuoti, kad neretai verslininkai, siekdami mokestinės naudos, stengiasi kiek įmanoma daugiau asmeninių poreikių patenkinimo perkelti savo įmonėms. Įmonės vardu yra perkama ne tik automobiliai ar kompiuteriai, skirti asmeniniam naudojimui, tačiau tuo pačiu ir buitinė technika, baldai, netgi vonios įranga. Įsigijus tokią įmonę ir sulaukus mokesčių administratoriaus patikrinimo, už tokio turto, kurio ne tik kad nėra įmonėje, tačiau ir kai toks turtas yra visiškai nesusijęs su įmonės vykdoma veikla, patirtas sąnaudas mokesčių administratorius neturėtų leisti priskirti prie leidžiamų atskaitymų, ir dėl to priskaičiuoti mokestinę nepriemoką. Mokestinės nepriemokos gali būti apskaičiuotos už paskutinius penkerius metus, taigi, tokia rizika yra labai reali.

Iš asmeninės praktikos, neretai net ir neatlikus įmonės inventorizacijos galima pakankamai tiksliai nuspėti, kada su įmonės turtu greičiausiai ne viskas bus tvarkoje. Apie kai kuriuos signalus parašysiu išsamiau.

Į bendrovės balansą įtraukta labai daug grynųjų pinigų: įprastiniu atveju įmonė grynųjų pinigų turėtų iš viso neturėti arba turėti labai nedaug. Problema šiuo atveju susijusi su tuo, kad dalis verslininkų iki pat šiol nesugeba suvokti, kad jų bendrovių pinigai yra ne jų asmeniniai pinigai, todėl jei įmonės balanse bus nurodyta didelė suma grynųjų pinigų, egzistuoja didelė tikimybė, kad šie pinigai jau senai panaudoti buvusio bendrovės savininko asmeniniams poreikiams tenkinti ir jų įmonėje nebėra. Jei grynieji pinigai balanse viršija pinigus, esančius banko sąskaitose, tikimybė šiuos grynus pinigus vis dar rasti bendrovėje yra artima nuliui.

Į bendrovės turto balansą įtrauktas turtas, kuris nėra susijęs su įmonės veikla: ši problema susijusi su jau paminėtu verslininkų siekiu kuo daugiau asmeninių išlaidų perkelti bendrovei. Jei į bendrovės balansą įtraukti baldai, buitinė technika, televizoriai, vonios įranga, greičiausiai kad šis turtas yra naudojamas buvusio bendrovės savininko ir įmonėje jo nėra.

Bendrovės turto balanse didelę dalį turto sudaro gautinos sumos: įprastiniu atveju bendrovė turėtų turėti gautinų sumų, tačiau pavojus kyla tuomet, kai gautinos sumos sudaro neproporcingai didelę įmonės turto dalį. Labai tikėtina, kad bent dalis iš gautinų sumų yra nemokių trečiųjų asmenų skolos bendrovei, kurias greičiausiai teks nurašyti kaip beviltiškas.

Perkamas ne visas bendrovės akcijų paketas. Į ką atkreipti dėmesį?:

Dažnai įmonių įsigijimo atveju nėra perkamas visas bendrovės akcijų paketas, o tik tam tikra jo dalis. Akcijų paketo įsigijimą lydi skirtingi rizikos veiksniai, kurie išskirtini kiekvienu atveju, priklausomai nuo perkamo bendrovės akcinio kapitalo dydžio, kuriuos verta aptarti išsamiau.

Perkamas 51 ir daugiau procentų bendrovės įstatinio kapitalo: tokiu atveju, nepaisant to, kad pirkėjas įsigyja ne visas bendrovės įstatinį kapitalą sudarančias akcijas, investuotojui vis tiek priklausys bendrovės kontrolinis akcijų paketas, t.y. iš esmės visi bendrovėje priimami sprendimai priklausys nuo pirkėjo. Tačiau net ir šiuo atveju reikėtų pasidomėti, ar bendrovėje nėra sudaryta akcininkų sutarties, kurios nuostatos net ir turint kontrolinį akcijų paketą gali gerokai apsunkinti bendrovės kontrolę.

Perkamas 50 procentų bendrovės akcijų paketas: tai jau yra probleminė situacija, kurios sudėtingumas priklauso nuo to, kokia akcininkų struktūra valdo likusius 50 procentų bendrovės akcijų. Jei likę 50 proc. įmonės akcinio kapitalo yra išsiskaidę ir priklauso keliems nevieningiems akcininkams, tuomet pirkėjas greičiausiai vis tiek turės bendrovės kontrolę. Tokiu atveju vėlgi, reikėtų atkreipti dėmesį, ar nėra sudarytos akcininkų sutarties. Savo ruožtu, jei likęs 50 proc. bendrovės akcijų paketas priklauso vienam akcininkui, bendrovės valdyme, jei akcininkai susipriešins, gali kilti didžiulė problema. Esant susipriešinusiems akcininkams, kurių kiekvienas kontroliuoja po 50 bendrovės akcijų, įmonės veikla yra realiai paralyžuojama ir tokia situacija praktikoje yra apibudinama kaip aklavietė (ang. deadlock). Jei nėra sudarytos akcininkų sutarties, o bendrovės įstatai nenumato jokių tokios situacijos sprendimo būdų, iš aklavietės situacijos išeiti yra itin sunku, o bet koks akcininkų ginčas dažniausiai baigiasi įmonės veiklos paralyžavimu ir galiausiai bendrovės bankrotu.

Perkama 34-49 proc. bendrovės akcijų: Tokiu atveju, jei likusias bendrovės akcijas valdys vienas akcininkas ar keli vieningi akcininkai, bendrovės akcijų įgijėjas greičiausiai bendrovės nekontroliuos su visom iš to išplaukiančiom pasekmėm. Maža to, dėl realiai ne visuomet pakankamos smulkesniųjų akcininkų teisių apsaugos, nėra jokios garantijos, kad bendrovės nekontroliuojantys akcininkai visuomet galės tikėtis proporcingos naudos iš sėkmingos bendrovės veiklos. Bendrovė gali veikti net labai sėkmingai, o smulkieji akcininkai iš to gali negauti visiškai jokios naudos. Prieš kurį laiką mano ir Investuotojų asociacijos iniciatyva buvo įstatyminiu keliu apribota kontroliuojantiems akcininkams piktnaudžiauti tantjemų mokėjimu. Tačiau galimybių bendrovę kontroliuojantiems akcininkams ignoruoti smulkiųjų akcininkų teises ir interesus dar, deja, yra daugiau nei pakankamai. Šiek tiek pagelbėti gali nebent sudaryta akcininkų sutartis, priklausomai nuo jos nuostatų. Vis dėlto, tokį akcijų paketą kontroliuojantis asmuo bent jau turi garantiją, kad jis galės blokuoti bet kokias iniciatyvas didinti bendrovės įstatinį kapitalą (jei bendrovės įstatai nenumato ko kita). Taigi, toks akcininkas bent jau turi sunkiai apeinamą garantiją, kad jo kontroliuojama bendrovės įstatinio kapitalo dalis nebus sumažinta.

Perkama iki 34 proc. bendrovės akcijų: šiuo atveju bendrovės akcijas nusipirkęs asmuo greičiausiai bus visiškas mažumos akcininkas, kuris, nebent bendrovės įstatai numatytų ką kitą, net negalės blokuoti bandymų didinti bendrovės įstatinį kapitalą. Taigi, net ir jam prieštaraujant, bendrovės įstatinis kapitalas vis tiek gali būti padidintas, akcininkų pirmenybės teisė pirkti naujai išleidžiamas akcijas atšaukta, o išleidžiamos naujos akcijos pavyzdžiui už jų nominalią vertę perleistos tretiesiems asmenis, kurie gali būti su pagrindiniu akcininku ar akcininkais susiję asmenys. Galimybės smulkiajam akcininkui apsiginti nuo tokio sprendimo yra pakankamai sudėtingos (apie tai jau rašiau čia). Taigi, ar tokį akcijų paketą įsigijęs asmuo turės galimybėmis pilnai naudotis savo, kaip akcininko teisėmis, o taip pat, ar jo kontroliuojamas bendrovės įstatinio kapitalo dydis nesumažės, priklausys daugiausiai tik nuo bendrovę kontroliuojančio akcininko sąžiningumo ir geranoriškumo. Dėl to rekomenduočiau itin gerai apsvarstyti, ar verta įsigyti tokį akcijų paketą.

Baigiamieji pastebėjimai:

Iš publikacijoje aprašytų aplinkybių matyti, kad įmonės įsigijimas ar dalies įmonės akcijų paketo įsigijimas visuomet yra susiję su pakankamai didelėmis rizikomis. Perkant įmonę neretai investuojamos didelės lėšos, todėl patarčiau gerai įvertinti pirkinį, o taip pat imtis šioje publikacijoje aprašytų atsargumo priemonių, kurios įmonę nusprendusiems pirkti asmenims gali padėti išvengti itin didelių nuostolių ateityje.

Nei šis straipsnis, nei bet kuri atskira šio straipsnio dalis nėra ir negali būti laikoma ar traktuojama kaip teisinė konsultacija. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@vanhara.lt arba telefonu +37060419315.