Informuotieji investuotojai. Naujos investuotojų kategorijos atsiradimas

Šią vasarą Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Informuotiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą. Pats šio įstatymo projektas buvo parengtas dar praeitą rudenį. Apie tai mano beveik metų senumo komentaras Verslo žinioms čia. Nors įstatymo derinimas ir užtruko, tačiau džiugu, kad šis įstatymas vis dėlto buvo priimtas. Po įstatymo priėmimo, Lietuvos banko valdyba taip pat priėmė šio įstatymo įgyvendinimui skirtus nutarimus, tokius kaip Informuotiems investuotojams taikomų reikalavimų taisykles(pilnas pavadinimas – Pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą taikomų reikalavimų informuotiesiems investuotojams taisyklės), Pagal Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą veikiančių valdymo įmonių ir investicinių bendrovių vadovams keliamų reikalavimų ir pritarimo jų kandidatūroms taisykles, kitus įgyvendinančius nutarimus, taigi, Informuotiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas nuo šios vasaros pradėjo realiai veikti.

Kas tie informuotieji investuotojai?

Pagal priimtą įstatymą informuotu investuotoju yra laikomas toks asmuo, kuris atitinką vieną iš  dviejų alternatyvių reikalavimų: arba į informuotiems investuotojams skirtą kolektyvinio investavimo subjektą investuoja arba įsipareigoja investuoti ne mažiau nei 125000 EUR sumą arba jai ekvivalentišką sumą kita valiuta, arba įmonė, turinti teisę teikti investicines paslaugas (finansų maklerio įmonė, bankas, finansų patarėjo įmonė), arba valdymo įmonė, įvertinusi tokio investuotojo žinias ir patirtį, raštu patvirtina, kad toks asmuo sugeba tinkamai suvokti riziką, kurią kelia investicijos į informuotiems investuotojams skirtus kolektyvinio investavimo subjektus. Beje, informuotais investuotojais taip pat bus laikomi ir profesionalieji investuotojai.

Reikia paminėti, kad Informuotiems investuotojams taikomų reikalavimų taisyklės numato ir papildomus tokiems asmenims taikomus alternatyvius turto ir / arba pajamų reikalavimus, pavyzdžiui, tokio asmens pajamos per kalendorinius metus turėtų sudaryti ne mažiau nei 50000 eurų sumą jam vienam, arba ne mažesnę nei 75000 eurų sumą kartu su sutuoktiniu.

Taigi, minimu įstatymu Lietuvos teisinėje sistemoje buvo sukurtas iš esmės naujas, Europos Sąjungoje beveik neturintis analogų, atskiras informuoto investuotojo teisinis statusas. Pabrėžtina, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvoje buvo žinomi tik trys investuotojų tipai: neprofesionalieji investuotojai, profesionalieji investuotojai bei tinkamos sandorio šalys (pastarieji du investuotojų tipai neretai sutampa).

Kokia numatoma ekonominė informuoto investuotojo statuso atsiradimo nauda?

Iki minimo įstatymo priėmimo praktiškai visi investuotojai Lietuvoje turėjo neprofesionaliųjų investuotojų teisinį statusą, kuris numatė jiems taikomą aukščiausią jų teisių apsaugos lygį, kas, savo ruožtu, lemdavo ir aukščiausią pareigų lygį investicines paslaugas tokiems investuotojams teikiantiems finansų tarpininkams. Dėl itin aukštų reikalavimų, kuriais remiantis investuotojai galėjo būti pripažinti profesionaliaisiais, profesionaliųjų investuotojų Lietuvoje praktiškai nebuvo. Vienas iš alternatyvių reikalavimų asmenims, siekiantiems būti pripažintiems profesionaliais investuotojais, yra nustatytas reikalavimas, kad tokio investuotojo finansinių priemonių portfelis būtų didesnis nei 500 000 eurų. Europos Sąjungos mastu tokio portfelio dydis patyrusiems investuotojams yra pakankamai realiai pasiekiamas, tačiau Lietuvoje asmenų, kurie valdytų tokio dydžio investicinius portfelius, yra labai mažai.

Negana to, kadangi investuotojų, kurie atitiktų profesionaliems investuotojams keliamus reikalavimus, Lietuvoje beveik nebuvo, todėl nebuvo ir beveik jokių šiam investuotojų tipui skirtų finansinių produktų. Iš esmės visi Lietuvoje siūlomi finansiniai produktai buvo skirti neprofesionaliems investuotojams, todėl net ir tie investuotojai, kurie galėtų atitikti profesionaliems investuotojams keliamus reikalavimus, būtų galėję investuoti tik į tuos pačius finansinius produktus, kaip ir neprofesionalieji investuotojai. Kadangi profesionaliojo investuotojo statusas reiškia daug mažesnį tokio investuotojo teisių apsaugos lygį, o naudos iš turimo profesionalaus investuotojo statuso asmuo negauna beveik jokios, todėl net ir tie asmenys, kurie būtų galėję atitikti profesionaliam investuotojui keliamus reikalavimus, nesutikdavo, kad jiems būtų paskirtas toks statusas, ir likdavo neprofesionaliaisiais investuotojais. Taigi, profesionaliaisiais investuotojais likdavo tik tie asmenys, kurie tokiais teisės aktų nustatyta tvarka būtų laikomi be atskiro pripažinimo (bankai, finansų maklerio įmonės, draudimo bendrovės, kt.). Natūralu, kad esant tokiai situacijai, Lietuvoje negalėjo atsirasti jokia profesionaliems investuotojams skirtų finansinių produktų pasiūla.

Minimas įstatymas šią problemą sprendžia. Visų pirma, informuotiems investuotojams bus taikomi mažesni reikalavimai nei profesionaliems investuotojams, todėl tokių asmenų bus kur kas daugiau, nei profesionaliųjų investuotojų. Visų antra, turėtų atsirasti konkretaus finansinio produkto, kuris būtų skirtas tik informuotiems investuotojams, pasiūla (informuotiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo subjektai). Trečia, tokį finansinį produktą informuotiems investuotojams siūlantys finansų tarpininkai turės kur kas mažiau pareigų investuotojams, nei teikdami kitas paslaugas neprofesionaliesiems investuotojams, kas lems, kad toks finansinis produktas tarpininkams bus daug mažiau rizikingas bei galės būti investuotojams pasiūlytas kur kas palankesnėmis sąlygomis, nei neprofesionaliems investuotojams skirtos finansinės priemonės. Taigi, atsiranda tinkamos ekonominės prielaidos atsirasti investuotojų kategorijai, kurie savo noru sutiktų prisiimti aukštesnę jiems taikomą investuotojo kategoriją bei tuo pačiu prisiimti didesnę tikėtiną riziką, o mainais gautų galimybę investuoti į rizikingesnius, tačiau su aukštesne tikėtina grąža finansinius produktus. Taigi, manytina, kad ši nauja galimybė turėtų pagyvinti iki šiol merdėjusią Lietuvos kapitalo ir finansinių priemonių rinką.

Galimi neigiami aspektai:

Nors priimtas Informuotiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas yra vertintinas teigiamai, vis dėlto, egzistuoja ir keli neigiami aspektai.

Pirma, net ir sumažinus reikalavimus informuotiems investuotojams, lyginant su profesionaliaisiais, reikalavimai informuotiems investuotojams išliko pakankamai aukšti. Negana to, kad toks asmuo turėtų investuoti ne mažiau nei 125000 eurų, Lietuvos banko valdybos nutarimu buvo dar praplėsti reikalavimai tokių asmenų turtinei padėčiai, dėl ko bus tikrai susiaurintas galimų informuotų investuotojų ratas. Įvertinus tai, kad asmenys, net ir sukaupę pakankamai daug turto, kaip investavimo prioritetą renkasi nekilnojamąjį turtą arba indėlius, o ne finansines priemones, tampa sunku prognozuoti, kiek asmenų potencialiai galėtų ryžtis tapti informuotais investuotojais.

Antra,  tampa sunku prognozuoti, ar investuotojai, atitinkantys informuotiems investuotojams keliamus reikalavimus, ryšis atsisakyti dalies savo teisinės apsaugos mainais į galimybę investuoti į informuotiems investuotojams skirtus kolektyvinio investavimo subjektus. Kita vertus, reikia paminėti, kad investuotojai, net ir turėdami neprofesionaliųjų investuotojų teisinį statusą, iki šiol pakankamai vangiai gindavo savo, kaip neprofesionaliųjų investuotojų, teises. Tai galėjo lemti tiek didelių bylinėjimosi išlaidų baimė, tiek ir elementarus savo teisių neišmanymas. Vis dėlto, kuomet yra investuojama pakankamai didelė pinigų suma, bylinėjimosi išlaidos jau nebeturėtų gąsdinti.

Bet kuriuo atveju, reikėtų palaukti pirmojo informuotiems investuotojams skirto kolektyvinio investavimo subjekto veiklos pradžios, tuomet ir išaiškėtų galima tokios finansinės paslaugos paklausa, o taip pat ir susidomėjimas iš potencialių informuotų investuotojų pusės.

Nei šis straipsnis, nei bet kuri atskira šio straipsnio dalis nėra ir negali būti laikoma ar traktuojama kaip teisinė konsultacija. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@vanhara.lt arba telefonu +37060419315.