Vertybinių popierių tiesioginio atpirkimo (REPO) sandorių vykdymo problemos

Šioje publikacijoje bus aptartas vertybinių popierių tiesioginio atpirkimo (REPO) sandorio vykdymas ir su tuo susijusios problemos.

REPO sandoriai praktikoje yra naudojami kaip būdas investuotojui trumpalaikiam terminui pasiskolinti lėšų. Pagal šį sandorį, viena šalis (investuotojas) kitai šaliai (tarpininkui) parduoda turimus vertybinius popierius, o tuo pačiu įsipareigoja juos atpirkti suėjus sutartyje nustatytam terminui sutartyje nustatytomis sąlygomis. Sutarties galiojimo laikotarpiu vertybiniai popieriai būna tarpininko nuosavybė. Kiekvienoje tokioje sutartyje dėl vertybinių popierių tiesioginio atpirkimo būna nuostata, numatanti, kad jei parduotų vertybinių popierių vertė rinkoje nukristų žemiau sutartyje nustatytos ribinės kainos, investuotojui kyla pareiga sumokėti papildomą garantinę įmoką tarpininkui, kuri užtikrintų, kad tarpininkas dėl rinkoje nukritusios vertybinių popierių kainos nuostolių nepatirs. Jei investuotojas garantinės įmokos nesumoka, tarpininkas įgyja teisę vertybinius popierius parduoti rinkoje, iš jų pasidengti visas sau priklausančias įmokas (investuotojui sumokėtą kainą už vertybinius popierius, komisinius, palūkanas, kt.), o likusią sumą (jei tokia dar yra) grąžinti investuotojui. Jei sumos, kuri buvo gauta pardavus vertybinius popierius, nepakanka, kad būtų padengtos visos tarpininkui priklausančios sumos, investuotojas privalo šias sumas padengti. Jei REPO sandorio terminas sueina, o investuotojas vertybinių popierių neatperka, tarpininkas analogiškai parduoda vertybinius popierius ir gautą sumą tuo pačiu būdu paskirsto.

Problemos kyla tuomet, kai REPO sutarties galiojimo metu vertybinių popierių kaina krenta žemiau ribinės kainos, o investuotojas nesumoka garantinės įmokos, t.y. atsiranda tarpininko teisė parduoti vertybinius popierius. Vis dėlto, neretai tarpininkai iš karto nesiima parduoti šių vertybinių popierių. Tokį tarpininko delsimą gali nulemti kelios priežastys: investuotojas prašo tarpininko palaukti ir žada sumokėti garantinę įmoką; nepalanki situacija rinkoje (pvz. nėra paklausos tokiems vertybiniams popieriams) arba smarkiai nukritusi vertybinių popierių kaina ir tarpininkas laukia kainos pakilimo. Dėl tokių priežasčių kartais nutinka taip, kad vertybiniai popieriai yra parduodami jau po kurio laiko,  vertybinių popierių kaina būna nukritusi dar labiau, o už vertybinių popierių pardavimą gautos pinigų sumos nebepadengia jokių tarpininkui priklausančių sumų. Be abejo, tuomet tarpininkas reikalauja, kad investuotojas padengtų trūkstamą sumą, o jei investuotojas jos nepadengia, tuomet tarpininkas kreipiasi į teismą.

Reikia konstatuoti, kad tokias bylas nagrinėjantys teismai dažnai kritiškai vertina tarpininko uždelsimą parduoti vertybinius popierius, kai vertybinių popierių kaina pagal REPO sandorį nukrenta žemiau ribinės kainos, o taip pat tuo atveju, jei investuotojas, suėjus REPO sandorio nustatytam terminui, šių vertybinių popierių neatperka. Ypač kritiškai vertinamas uždelsimas ilgesnį laiko tarpą. Dažniausiai teismai tokį tarpininkų elgesį traktuoja kaip tarpininko pareigų pažeidimą, ir dėl vertybinių popierių kainos sumažėjimo, jei jie nebuvo iš karto parduoti, atsiradusius nuostolius perkelia pačiam tarpininkui. Pavyzdžiui, 2013 balandžio 25 d. nutartyje civ. byloje Nr. 2A-247/2013 Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad: „Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ieškovo veiksmus realizuojant apelianto neatpirktus investicinius vienetus prabėgus tik 163 d. po jų atpirkimo termino vertino kaip neapdairius ir neatsargius, bei padarė teisingą išvadą, kad tokiu atveju nuostolius turi prisiimti pats ieškovas (tarpininkas)”.

Dar įdomesnė byla buvo nagrinėjama kiek seniau, o ginčas šioje byloje iškilo dėl to, ar tarpininkas privalo pats pranešti investuotojui apie vertybinių popierių kainos kritimą žemiau ribinės kainos. Pagal bylos faktines aplinkybes, vertybinių popierių, dėl kurių buvo sudarytas REPO sandoris, kainai kritus žemiau ribinės kainos, tarpininkas apie tokį vertybinių popierių kainos sumažėjimą investuotojui nepranešė, o taip pat nesiėmė jokių veiksmų realizuojant vertybinius popierius. Per tą laiką vertybinių popierių kaina dar labiau smuko ir investuotojui atsirado papildomų nuostolių. Tik po kurio laiko, vertybinių popierių kainai dar labiau smunkant, investuotojui buvo pranešta apie peržengtą vertybinių popierių ribinę kainą. Šioje byloje 2011 m. gruodžio 28 d. priimtu sprendimu Lietuvos apeliacinis teismas (bylos Nr.2A-723/2011) konstatavo, kad visi nuostoliai, atsiradę dėl vertybinių popierių kainos smukimo žemiau nustatytos ribinės kainos, iki to momento, kol tarpininkas pranešė investuotojui apie peržengtą ribinę kainą, laikytini atsiradę dėl tarpininko kaltės ir priskiriami tarpininkui.

Kiek kitoks teismo sprendimas buvo priimtas dar vienoje Lietuvos apeliacinio teismo nagrinėtoje byloje (2013 m. vasario 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 2A-52/2013). Pagal šios bylos faktines aplinkybes, suėjus REPO sandorio terminui ir atsiradus investuotojo pareigai vertybinius popierius atpirkti, investuotojas tokios pareigos neįvykdė ir vertybinių popierių neatpirko, todėl tarpininkui atsirado teisė nutraukti REPO sandorį ir šiuos vertybinius popierius parduoti. Tarpininkas tą padarė tik po tam tikro uždelsimo, o per tą laiką vertybinių popierių kaina gerokai nukrito. Vis dėlto, bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai (elektroniniai laiškai) patvirtina, kad investuotojas pats prašė REPO sandorio nenutraukti ir žadėjo vertybinius popierius išpirkti artimiausiu metu. Dėl šios priežasties dėl vėlesnio vertybinių popierių kainos smukimo atsiradę nuostoliai tenka pačiam investuotojui.

Iš šių įvardintų teismų sprendimų galime padaryti tokias išvadas:

1.      Investuotojui nedelsiant turi būti pranešta tiek apie suėjusį REPO sandorio terminą ir kylančią pareigą atpirkti vertybinius popierius, tiek ir apie peržengtą ribinę kainą. Priešingu atveju tarpininkas rizikuoja, kad bent dalis dėl tolesnio vertybinių popierių nuvertėjimo atsiradusių nuostolių gali būti priskirta jam;

2.      Jei investuotojas nevykdo jam tenkančios pareigos atpirkti vertybinius popierius suėjus REPO sandorio nustatytam terminui arba nevykdo pareigos sumokėti garantinę įmoką, tokiam investuotojui turėtų būti išsiųstas pranešimas apie jam tenkančią pareigą ir kartu nustatytas pakankamai trumpas terminas jam tenkančios pareigos įvykdymui. Per nustatytą terminą šios pareigos neįvykdžius, REPO sandorį reikėtų nutraukti, o vertybinius popierius nedelsiant realizuoti, kol jų kaina nenukrito;

3.      Jei investuotojas nevykdo jam tenkančios pareigos atpirkti vertybinius popierius arba sumokėti garantinę įmoką, tarpininkas gali iš karto nerealizuoti vertybinių popierių tik tuo atveju, jei gauna rašytine forma išreikštą investuotojo prašymą palaukti ir dar neparduoti vertybinių popierių. Rašytine forma prašymas turėtų būti išreikštas todėl, kad, jei kiltų ginčas, kuris pasiektų teismą, toks investuotojo prašymas galėtų būti įrodytas.

Nei šis straipsnis, nei bet kuri atskira šio straipsnio dalis nėra ir negali būti laikoma ar traktuojama kaip teisinė konsultacija. Tinkama ir kvalifikuota teisinė konsultacija gali būti suteikiama tik tinkamai ir išsamiai įvertinus visas reikšmingas kiekvieno konkretaus atvejo faktines aplinkybes. Norėdami kreiptis dėl teisinės konsultacijos, susisiekite elektroniniu paštu info@vanhara.lt arba telefonu +37060419315.