Šviesiam fonui

Finansų maklerio įmonės pareigos sąžiningai, profesionaliai ir teisingai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir interesais. Teismų praktikos analizė

Ištrauka (visas straipsnis bus publikuotas žurnale “Investuok”).

Šiuo straipsniu yra tęsiamas pradėtas straipsnių ciklas apie finansų maklerio įmonės (FMĮ) pareigas neprofesionaliesiems investuotojams pagal ES direktyvą dėl finansinių priemonių rinkų (MiFID) ir Finansinių priemonių rinkų įstatymą. Ankstesnes šio straipsnių ciklo dalis galite rasti čia ir čia. Tęsiant pradėtą ciklą, šiame straipsnyje bus apžvelgta atskira finansų maklerio įmonės pareigų grupė, kuri yra įtvirtinta Finansinių priemonių rinkų įstatymo 22 str. 1 d., t.y. teikiant investicines paslaugas, sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sąlygomis ir jo interesais. Plačiau

Šviesiam fonui

Finansų maklerio įmonės pareigos surinkti informaciją apie savo klientą (know your client). Tinkamumo ir priimtinumo testų (suitability and appropriatness tests) paskirtis

Ištrauka (visas straipsnis bus publikuotas žurnale “Investuok”)

Šiuo straipsniu yra tęsiamas straipsnių ciklas apie finansų maklerio įmonės pareigas neprofesionaliems investuotojams pagal Europos Sąjungos MiFID direktyvą ir Finansinių priemonių rinkų įstatymą (FRPĮ).

Plačiau

Šviesiam fonui

Finansų maklerio įmonės pareigos dėl investiciniams sprendimams priimti būtinos informacijos atskleidimo neprofesionaliems investuotojams, probleminiai aspektai.

Ištrauka (visas straipsnis bus publikuotas žurnalo “Investuok” 2012 m. spalio mėn. numeryje)

Šiuo straipsniu yra pradedamas straipsnių ciklas, kuriuo bus aptariamos finansų maklerio įmonės pagrindinės pareigos neprofesionaliųjų investuotojų atžvilgiu pagal Europos Sąjungos MiFID direktyvą ir Finansinių priemonių rinkų įstatymą. Šį straipsnių ciklą parašyti paskatino su nauju Europos Sąjungos teisiniu reglamentavimu, t.y. 2004 m. balandžio 21 d. priimta MiFID direktyva (2004/39/EC)[1], į Lietuvos teisinę sistemą Finansinių priemonių rinkų įstatymu[2] perkeltas kokybiškai naujas neprofesionaliųjų investuotojų teisių apsaugai skirtas teisinis reglamentavimas ir tuo pačiu praktikoje iškilusias problemas. Atsižvelgiant į tai, kad taikant neprofesionaliųjų investuotojų teisinę apsaugą praktikoje kyla visa eilė problemų, kurios neretai būna nulemtos neaiškaus neprofesionaliųjų investuotojų teisinės apsaugos institutų praktinio taikymo, o taip pat neretai ir neprofesionaliųjų investuotojų savo teisių nežinojimo, šia straipsnių serija bus siekiama atskleisti ir išnagrinėti pagrindines neprofesionaliųjų investuotojų teises. Plačiau

Šviesiam fonui

Lietuvos teismų praktikos neprofesionaliųjų investuotojų teisių apsaugos srityje apžvalga

Neprofesionaliųjų investuotojų teisių apsauga yra praktiškai visiškai naujas teisinis institutas Lietuvos teisinėje sistemoje. Nepaisant to, kad Lietuvoje finansinių priemonių rinkos intensyviai vystėsi jau gerą dešimtmetį, iki pat 2007 metų pabaigos praktiškai jokia efektyvi neprofesionaliųjų investuotojų teisių apsauga Lietuvos teisinėje sistemoje nebuvo taikoma. Plačiau

Šviesiam fonui

Pirminio viešojo akcijų siūlymo (IPO) teisinis reglamentavimas (Ištrauka iš Dominyko Vanharos monografijos “Viešoji prekyba akcijomis. Teisinio reglamentavimo ypatumai ir problemos)

Pirminis viešasis akcijų siūlymas, neretai dar vadinamas trumpiniu IPO (angl. initial public offering) yra teisinis veiksmas, kurio turi imtis kiekvienas emitentas, prieš pirmą kartą viešai išplatindamas savo akcijas. Tai yra toks viešosios akcijų prekybos etapas, kuomet emitentas, prieš pradedant viešąją akcijų prekybą biržoje, viešai išplatina tam tikrą kiekį savo akcijų asmenims, pasirašiusiems akcijų pasirašymo sutartis. Pirminis viešas akcijų siūlymas yra skirstomas į pasirengimo bei siūlymo etapus, kuriuos išsamiai aptarsime toliau. Plačiau

Šviesiam fonui

Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant akcijomis. Probleminiai aspektai ir ypatumai. (Ištrauka iš Dominyko Vanharos monografijos “Viešoji prekyba akcijomis. Teisinio reglamentavimo ypatumai ir problemos”)

Draudimas naudotis viešai neatskleista informacija. Probleminiai aspektai ir ypatumai

Kaip ir draudimas manipuliuoti rinka, draudimas naudotis viešai neatskleista informacija prekiaujant biržoje atsirado sąlyginai nesenai. Pirmą kartą draudimas naudotis viešai neatskleista informacija atsirado Europoje, Prancūzijos teisėje, 1967 m. Tuo tarpų daugumoje kitų Europos šalių šis draudimas atsirado tik 1989 m. priėmus Europos Tarybos direktyvą EEC/89/842. Pabrėžtina ir tai, kad ši direktyvą numatė viso labo minimalius standartus valstybėms narėms dėl uždraudimo pasinaudojant viešai neatskleista informacija. Šios direktyvos priambulėje viso labo buvo pabrėžta būtinybė šalims narėms savo nacionaliniuose teisės aktuose užtikrinti sklandžią ir sąžiningą prekybą akcijų biržoje. Plačiau

Šviesiam fonui

Draudimas manipuliuoti rinka prekiaujant akcijomis. Probleminiai aspektai, susiję su manipuliavimo rinka teisiniu reglamentavimu (Ištrauka iš Dominyko Vanharos monografijos “Viešoji prekyba akcijomis. Teisinio reglamentavimo ypatumai ir problemos”)

Draudimas manipuliuoti rinka

Manipuliavimo rinka atvejai yra vienos iš reikšmingiausių problemų, kylančių ar galinčių kilti viešojoje akcijų prekyboje. Manipuliavimas rinka gali pažeisti sąžiningų investuotojų interesus, sumenkinti jų pasitikėjimą akcijų rinka, leisti nesąžiningiems investuotojams ar spekuliantams nepagrįstai praturtėti sąžiningų investuotojų sąskaita, taip pat manipuliavimas gali iškreipti ir pačią rinką bei sukelti kur kas rimtesnių, mažai prognozuojamų padarinių, tokių kaip finansų krizės. Plačiau